Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais.
Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam bei vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Bus teikiamos subsidijos ir paskolos
Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau galiojusias priemones, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos būtų galima palengvinti ir atidėti paskolų grąžinimą tiems verslams, kuriems paskolos jau buvo suteiktos. Be to, prašoma EK pritarimo dėl 150 mln. eurų valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ši parama turėtų būti skiriama toms įmonėms, kurių bendra apyvarta krito daugiau negu 30 proc.
Su EK taip pat tariamasi dėl valstybės teikiamų paskolų verslui, kurios sudarys apie 30 mln. eurų. Abi priemonės skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks numatytos karantino sąlygos.
Pasak ministrės A. Armonaitės, pirmuoju etapu numatyti 180 mln. eurų – ne riba, planuojama verslo paramai skirti mažiausiai 230 mln. eurų. Todėl artimiausiu metu ministerija ketina numatyti daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, kad EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau.
„Alternatyvos“ paskolos – iki 7 proc. palūkanų
Jau nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai papildžius INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.
Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 14 d. jau priimta daugiau nei 15,7 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo.
Sužinoti, kokia pagalbos priemonė verslui aktualiausia ir kaip ja pasinaudoti, galima paskambinus nemokama linija numeriu 1824. Šis numeris sujungia pagrindines verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją. Nuo ateinančių metų šį telefono numerį pakeis kitas, kuris bus paskelbtas „Verslios Lietuvos“ svetainėje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija palaiko socialines iniciatyvas – viena jų Šiaulių banko „Planas A“. Joje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.
Įmonės savininkas: valstybės indėlis – labai svarbus
Kauno tradicinių ir ekologiškų statybinių medžiagų prekybos įmonės „Hakuna“ savininkas ir vadovas Tomas Kazlauskas pirmosios pandemijos metu pasinaudojo net keliomis valstybės pagalbos priemonėmis.
„Nors tai jau antroji krizė, kurią dirbdamas versle išgyvenu, ir turiu sukaupęs nemažai patirties, nesinaudoti siūlomomis pagalbos priemonėmis būtų neprotinga tik toms įmonėms, kurios turi perteklinį apyvartinį kapitalą ar sukauptą rezervą. Juolab kad visi susidūrėme su situacija, kurios anksčiau nebuvome patyrę, todėl prognozuoti ateities perspektyvas staiga tapo ypač sudėtinga“, – pasakoja T. Kazlauskas.
„Hakuna“ pasinaudojo „Invegos“ priemonėmis „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“, taip pat gavo subsidiją darbuotojų užmokesčiui, nes neatleido nei vieno darbuotojo.
„Esu patenkintas valstybės indėliu šios krizės metu – jis tikrai reikalingas ir prasmingas. Juk būtent verslas ir jame dirbantys žmonės yra pagrindinis valstybės donoras, tad ir ji turi padėti verslui, kai jis susiduria su sunkumais ar krize. Žinoma, krizės metu visada atsiranda tų, kurie skundžiasi, jog parama labai lėtai pasiekia konkrečius verslus, bet jei būdamas įmonės vadovas ar už finansus atsakingas asmuo pirmą kartą girdi, kas tai yra elektroninis parašas, tada paramos gali ir visai nesulaukti. Mums nekilo jokių problemų pildant reikiamus dokumentus, gal dėl to, kad nuolat investuojame į verslo vadybos kompetencijos didinimą“, – sako verslininkas.
Antrosios Covid-19 bangos metu T. Kazlausko vadovaujama įmonė taip pat ketina pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais, iš dalies finansuojant verslo perkėlimą į elektroninę erdvę.
kvalifikuotas elektroninis parašas
