Švenčiant Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos Dailės galerijos jubiliejų, profesionalių dailininkų paveikslus papildė ir mokyklos auklėtinių meninė kūryba. Viena jų, ilgai planuota ir pagaliau sulaukta, – abiturientės Rugilės Kiežaitės fotografijų – portretų bei natiurmortų – paroda „Akimirkos grožis“.
Rugilė šio meno kelionę pradėjo dar pradinėse klasėse, lankė fotografijos būrelį. Viskas prasidėjo nuo gamtos fotografijos – Rugilė stebėjo aplinką, lapelių, šakelių raštus… Kaip pati pasakoja, apie fotografiją dar žinojo nedaug. Buvo ir laikas, kai kurti nieko nesinorėjo. O vėliau, vienuoliktoje klasėje, atėjus į fotografijos pamoką, noras vėl užgimė. Šįsyk – įamžinti žmogų. „Jie tokie paslaptingi, įdomūs. Kiekviena fotosesija kažką duoda asmeniškai, kažką iš jos išmoksti, labiau pažįsti žmogų. Įdomu matyti, kaip žmogus reaguoja į nuotraukas“, – kalbėjo autorė.
Mokytoja Aida Garastaitė, Rugilės fotografijos kelią matanti jau dešimtus metus, giria mokinę, kad ji jau pradžioje jautusi tai, kas meno kūrinyje svarbiausia, – kompoziciją. Ji skatina mokinius dalyvauti visur, kur tik galima – konkursuose, parodose… Tačiau čia – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos bibliotekoje – pirmoji Rugilės autorinė paroda.
Rugilės palaikyti bei pasveikinti atėjo dalis mokyklos bendruomenės bei artimieji – mama, draugės. Viena jų, Aurėja Puodėnaitė, yra ir Rugilės modelis. Beje, Rugilės fotografijomis buvo iliustruota Aurėjos peozijos knyga „Priimk“. Aurėja pripažįsta: „Dažniausiai ateinu pas Rugilę ir zyziu – padaryk fotosesiją, noriu naujų nuotraukų… Taip akimirkos ir gimsta – visai netikėtai. Kaip jaučiuosi? Atrodo – akimirką sustoju.
Ir tą sekundę, kol mane fotografuoja, viską pamirštu.“
Gimnazijos direktorius šmaikščiai autorės paklausė – na, o kodėl fotografijose nėra nei vieno vaikino? „Su vaikinais sunku, jie turi kompleksų…“ – nusišypso Rugilė. Mokytoja Aida pastebi, kad meniškiausios nuotraukos – Rugilės draugių portretai. Geriausios nuotraukos juk gimsta akimirkoje, visai netikėtai. Na, o leidžiant laiką su draugėmis, fotoaparatas tarsi pats spragsi… „Neieškok lengvų kelių!“ – patarė direktorius. Autorė iškėlė sau iššūkį ieškoti ir dar neatrastų veidų…
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui pastebėjo, kad Rugilės fotografijose – itin svarbus jausminis ryšys, kuris autorę sieja su modeliu. Kiekvienos jų veidas, susitikdamas su Rugilės žvilgsniu, į meno kūrinį atneša savitą aurą – paslaptingumą, šmaikštumą, jaunatvišką žavesį…
Žiūrėdama į turimas nuotraukas, iš pradžių Rugilė nesuprato – kuo jos siejasi? Juk visos – skirtingos… Tačiau visose jose įamžinta tam tikra akimirka. Kiekviena jų turi savitą jausmą. „Noriu, kad ši paroda jus kažkiek sustabdytų nuo lakstymo – nes šiais laikais žmonės visur skuba… Noriu, kad sustotumėt, kad nuotraukos priverstų jus susimąstyti, ką nors pagalvoti. Ir, tikiuosi, kad bent vienam jūsų ši paroda bus artima ir vidun ką nors įneš…“ – į susirinkusiuosius kreipėsi autorė.
