Futbolo kamuolį vaikystėje yra spardęs ne tik kone kiekvienas berniukas, bet ir smarkesnės mergaitės. Savo kieme ar pievoje, o vėliau, jei liko ištikimas šiam sportui – mokyklos, miesto ar miestelio stadione. Dažnas daugiau ar mažiau išmano ir futbolo taisykles. Mums įprasto europietiškojo futbolo…
Pervalkų kaime gimusi ir augusi Elvyra Ranonytė valandų valandas gali pasakoti apie amerikietiškojo futbolo žavesį ir šios sporto šakos subtilybes.
Su Elvyra kalbėjomės, kai ji, baigiantis trumpoms atostogoms tėviškėje, vėl ruošėsi išvykti į Vokietiją, kur dirba atletinio rengimo trenere Hamburgo amerikietiškojo futbolo vyrų komandoje „Blue Devils“ („Mėlynieji velniai“), o pati žaidžia moterų komandoje „Blue Devilyns“ („Mėlynosios velnės“).
Pati ieškojo iššūkių
Kuo suviliojo žavią ir iš pirmo žvilgsnio trapią merginą ši „kieta“ ir lietuviams dar mažai pažįstama sporto šaka?
„Nuo mažų dienų buvau labai aktyvus vaikas, tad išmėginau ne vieną sporto šaką. Besportuodama net tris kartus esu susilaužiusi ranką, bet tai nuo sporto neatbaidė. Dalyvaudavau visose varžybose, kur tik pakviesdavo – ir tada, kai mokiausi Ustukių pagrindinėje mokykloje, ir kai lankiau Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją. Dažniausiai – lengvosios atletikos rungtyse, bet išbandžiau ir jėgos trikovę. Treniruotėse svarmenis kilnodavau viena tarp vaikinų. Iki gimnazijos baigimo buvo likę dar dveji metai, o aš jau buvau apsisprendusi studijuoti Lietuvos sporto universitete. Ten pernai baigiau treniravimo sistemų ir atletinio rengimo bakalauro studijas. Nesu kurios nors vienos sporto šakos trenerė. Mano darbas – padėti sportininkams tapti atletiškesniais, greitesniais, vikresniais, ištvermingesniais. Visų pirma, turiu įvertinti sportininko galias, jo stiprybes ir silpnybes, ir pagal tai, kokią sporto šaką jis kultivuoja, kokioje pozicijoje žaidžia ir kokių gebėjimų jam labiausiai reikia, parinkti treniruočių pratimus“, – savo darbo niuansus vardija Elvyra Ranonytė.
Jos kelias amerikietiškojo futbolo link irgi buvo aiškus ir tiesus.
„Mano studijų metais Kaune susikūrė amerikietiškojo futbolo klubas „Dukes“ („Kunigaikščiai“). Kiek anksčiau šios sporto šakos klubas „Iron Wolves“ („Geležiniai vilkai“) buvo įsteigtas Vilniuje. Taigi amerikietiškasis futbolas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius, o tai, kas nauja – man visada įdomu, – šypsosi „Darbo“ pašnekovė. – Amerikietiškasis futbolas pirmiausia žavi komandoje vyraujančia vienybės dvasia: norėdama laimėti komanda turi būti ne tik gerai pasiruošusi fi ziškai, bet ir labai vieninga, susitelkusi, draugiška. Su žmonėmis, turinčiais tokių savybių, bendrauti smagu, todėl aš, daug nesvarsčiusi, Kauno „Dukes“ komandos vadovų tiesiai šviesiai paklausiau, ar nereikia atletinio rengimo trenerio ir pasiūliau savo paslaugas. Komanda mane mielai priėmė į savo gretas. Patirties šiek tiek jau turėjau: Maltoje, kur atlikau praktiką, treniravau vaikų salės futbolo komandą. Darbas „Dukes“ komandoje sustiprino ne tik mano aistrą amerikietiškajam futbolui, bet ir pasitikėjimą savo jėgomis. Todėl baigusi bakalauro studijas, prieš stodama į magistrantūrą, nutariau padaryti pertrauką ir pasižvalgyti po platesnius vandenis.
Žinojau, kad iš artimesnių mums valstybių amerikietiškasis futbolas labai populiarus Vokietijoje. Išsiaiškinau, kiek čia yra šios sporto šakos klubų ir visiems jiems išsiunčiau paklausimus dėl darbo. Beveik iš visų gavau teigiamus atsakymus, tada beliko pasirinkti man pačiai.
Pasirinkau Hamburgą. Čia esantis amerikietiškojo futbolo klubas gyvuoja jau 25-erius metus, turi šešias komandas: vyrų, moterų, jaunimo, vaikų. Komandos „Blue Devils“ trenerių šeimoje esu pati jauniausia ir vienintelė mergina, bet jaučiu didelį visų kolegų ir žaidėjų geranoriškumą, toleranciją, pagarbą.
Komandos treneriai rengia specialias treniruočių programas, planuoja varžybų taktikas ir strategijas, gi mano uždavinys siekti, kad žaidėjai būtų kuo atletiškesni, kad išmoktų vengti traumų. O tiems, kurie traumų yra turėję, parenku specialius pratimus, jiems treniruotės kartu būna ir savotiška reabilitacija, stiprinanti silpnąsias vietas.“
Apie amerikietiškojo futbolo subtilybes
Anot Elvyros Ranonytės, amerikietiškojo futbolo taisyklės gan sudėtingos ir painios, tad trumpai jas nusakyti nelengva. Tai komandinis sportas, XIX a. pabaigoje sukurtas regbio pagrindu. Stačiakampėje aikštėje rungiasi po vienuolika abiejų komandų žaidėjų. Įdomu tai, kad vieną komandą sudaro tarsi trys mažesnės komandos – puolėjai, gynėjai ir vadinamoji specialioji komanda. Tad, tarkim, komandai atėmus kamuolį iš varžovų ir perėjus į puolimą, aikštėje buvusių gynėjų vienuoliktuką iš karto pakeičia tiek pat puolėjų, o varžovų komandoje atvirkščiai – puolėjus keičia gynėjai.
Žaidimą sudaro vadinamieji epizodai. Kiekvieno naujo epizodo pradžioje kamuolys dedamas į tą pačią vietą, kurioje jis buvo ankstesnio epizodo pabaigoje. Abi komandos išsirikiuoja viena prieš kitą išilgai linijos, ant kurios stovi kamuolys. Centrinis žaidėjas, laikydamas kamuolį tarp kojų, perduoda jį už jo stovinčiam savo komandos įžaidėjui. O įžaidėjas yra tarsi komandos smegenys aikštėje – jis seka varžovų veiksmus, dėlioja taktiką ir sprendžia, koks derinys būtų sėkmingiausias. Žaidėjų tikslas – nunešti kamuolį į taip vadinamą „touchdown“ (žeminimo) zoną ir pelnyti kuo daugiau taškų.
Komanda, valdanti kamuolį, gauna keturis bandymus pernešti jį 10 jardų į priekį link priešininkų vartų zonos. Mums įprastų futbolo vartų aikštėje, beje, nėra – yra tik vartų zona. Jei komanda pirmuosius 10 jardų įveikia, jai suteikiami keturi nauji bandymai judėti pirmyn. Bet jei komanda per keturis bandymus to padaryti nesugeba, kamuolys atitenka varžovams. Žaidėjai kamuolį gali pernešti dviem būdais: bėgti su kamuoliu rankose, jį perduoti komandos draugui arba mesti kamuolį į priekį. Viename žaidimo epizode mesti kamuolį į priekį galima tik vieną kartą. Epizodas baigiasi kai: žaidėją su kamuoliu varžovai pargriauna ant žemės, žaidėjas su kamuoliu išbėga už aikštės ribų; perduodamo kamuolio žaidėjas nesugauna; į priekį mestas kamuolys paliečia žemę; viena iš komandų pelno taškus; užfiksuojamas taisyklių pažeidimas. Kai kuriais atvejais, užfiksavus taisyklių pažeidimą, žaidimas nestabdomas, o nuobauda skiriama pasibaigus žaidimo epizodui.
Nunešus kamuolį į „touchdown“ zoną, pelnomi šeši taškai. Po pelnyto „touchdown“ komanda pasirenka arba smūgį į specialius vartus nuo dviejų jardų atstumo (apie 1,83 m) ir taip gali pelnyti vieną papildomą tašką, arba nuo dviejų jardų atžymos bando surengti ataką, dar kartą įsiveržti į varžovų galinę liniją ir pelnyti du taškus. Antras variantas rizikingesnis, tad jis paprastai pasirenkamas tais atvejais, kai baigiantis rungtynių laikui dviem taškais atsiliekama ir stengiamasi išlyginti rezultatą.
Amerikietiškajame futbole žaidžiami keturi kėliniai po 15 minučių. Po dviejų kėlinių daroma 12 minučių pertrauka. Tačiau yra daugybė situacijų, kai žaidimo laikas gali būti stabdomas, tad dažnai rungtynės užtrunka net apie tris valandas.
Ne tik treniruoja, bet ir žaidžia
Kaip jau minėjome, Elvyra žaidžia amerikietiškąjį futbolą Hamburgo moterų komandoje.
„Norėjosi šią atletišką sporto šaką išbandyti pačiai. Tiesa, amerikietiškasis futbolas yra grubokas jėgos žaidimas, čia nemažas traumų pavojus. Tačiau žaidėjai vienas kitą gerbia ir saugo. Be to, žaidžiant būtinas šalmas, kitos apsaugos. Per varžybas aikštėje vienu metu dirba net septyni teisėjai, jie labai atidžiai fiksuoja visus pažeidimus, o jeigu jie grubūs – žaidėjus šalina iš aikštės. Nevalia varžovui trenkti su šalmu ar stumti jį, būnant už nugaros. Amerikietiškojo futbolo moterų komandos žaidžia lėtesnį, ne tokį atšiaurų žaidimą.
Hamburgo moterų komanda, kurioje žaidžiu aš, yra mėgėjų, o vyrų komanda, kurioje dirbu atletinio rengimo trenere – pusiau profesionalų. Didesnių pinigų čia tikrai neuždirbsi, tad laisvu nuo treniruočių ir varžybų laiku dar darbuojuosi aukle vienoje vokiečių šeimoje.
Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune – susikūrusios amerikietiškojo futbolo komandos irgi kol kas mėgėjų lygio. Tačiau ši sporto šaka mūsų šalyje pamažu suranda vis daugiau entuziastų bei aistruolių ir gera pradžia jau yra. Tiek Vilniaus, tiek Kauno komandos dalyvauja tarptautiniuose turnyruose, Baltijos lygos, Europos Super Lygos varžybose, o tai padeda joms sparčiau tobulėti“, – Lietuvoje didėjančiu amerikietiškojo futbolo populiarumu džiaugiasi pervalkietė Elvyra Ranonytė.
Ji įsitikinusi, jog šioje sporto šakoje save gali atrasti patys įvairiausi atletai. Tarkim, jei dėl per mažo ūgio tavęs nepriėmė į krepšinį, amerikietiškojo futbolo komandoje tikrai atsiras tinkama pozicija. Vienose reikia lieknų ir vikrių, kitose – stambių ir stiprių. Juolab kad strateginių pozicijų šiame žaidime yra labai daug – net 21. Reikia ir greit bėgančių, ir taikliai metančių, ir stipriai spiriančių, ir gebančių priimti žaibiškus sprendimus. Čia susipina greitis, jėga, strateginis mąstymas.
„Labai raginu Pasvalio krašto jaunimą, kuris važiuos studijuoti ar dirbti į Vilnių ar Kauną arba jau ten įsikūrė: susiraskit amerikietiškojo futbolo komandą, nueikit pažiūrėti treniruočių. Galbūt ši sporto šaka jus sužavės, kaip sužavėjo mane, o komandos naujų narių mielai laukia,“ – teigia Elvyra.
Mergina prasitaria, jog ketina dar bent metus pasilikti Vokietijoje – toliau dirbs ir žais amerikietiškąjį futbolą. Bet kaskart grįžusi gimtinėn, ir Lietuvoje, ir Pasvalio krašte būtinai populiarins savo pamėgtą sporto šaką.
