Neramūs laikai – ideali terpė plisti įvairiausioms, dažnai niekuo nepagrįstoms kalboms. Nors dar tik pirmos karantino dienos – nežinios ir dvejonių tiek, kad nors vežimu vežk.
„Iš patikimų šaltinių sužinojau, kad Pasvalio ligoninėje yra tik vienas koronaviruso testas ir nė vieno plaučių ventiliavimo aparato. Jei kas – bus šakės!“ – telefonu kalba prisistatyti nepanoręs skaitytojas ir primygtinai prašo pasidomėti, kuo ir kaip šiomis dienomis gyvena mūsų medicinos įstaigos.
Iš pradžių galvojau nereaguoti, juk dar tik nežinia kiek truksiančio sunkmečio pradžia ir per anksti daryti kažkokius apibendrinimus. Tačiau kai tą patį beveik pažodžiui išgirdau stovėdamas prekybos centre eilėje, supratau, kad informacijos žmonėms nebus per daug.
Pasvaliečiai supratingi
Keliauju į polikliniką. Ant įėjimo durų – grėsmingi užrašai apie įvestą karantiną bei nuotoliniu būdu aptarnaujamus klientus.
Įėjus vidun, prie manęs prišoka baltu chalatu vilkinti moteris ir įsakmiu balsu primena, jog Pasvalio poliklinikos lankymas ribojamas, o aš privalau telefonu susisiekti su savo šeimos gydytoju.
Pasakau, jog esu susitaręs dėl pokalbio. Nenoriai, bet esu praleidžiamas.
Registratūroje sėdi darbuotojos, tačiau lankytojų nėra. Kelis pacientus sutinku laukiančius procedūrų, daugiau visur tuščia. Galėtum pagalvoti, kad darbo pabaiga, tačiau dar tik dešimta valanda ryto.
„Ar daugiau nieko nėra?“ – garsiai pati savęs klausia pro procedūrinio kabineto duris galvą iškišusi medicinos sesuo. Atsakymo nėra – koridoriuje nė vieno žmogaus.
– Tokie karantino reikalavimai. Kad išvengtume kontakto, pacientus konsultuojame nuotoliniu būdu. Šių priemonių labiau reikia jums, o ne mums. Mes dirbame toje „virtuvėje“, kur virusas atsiras pirmiausia, todėl pašaliečio įėjimas į polikliniką gali turėti savo kainą, – sako Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Vilius Povilionis.
Medikas pasakoja, jog nuotolinis paslaugų tiekimas vyksta sklandžiai. Tie pacientai, kuriems nėra būtina skubi medicinos pagalba, konsultuojami telefonu. Jei medikas mato, kad pokalbio neužtenka, tariamasi dėl susitikimo.
– Kiekviena situacija yra individuali ir medikai kiekvienu atveju sprendžia, kaip reaguoti. Dažniausiai tiesioginio kontakto pavyksta išvengti, bet jei tokia būtinybė yra, mes ją suteikiame. Džiaugiuosi žmonių supratingumu ir adekvačia reakcija. Išskyrus gal kelis atvejus, kai pacientai buvo išsigandę dėl savo sveikatos ir primygtinai reikalavo susitikti. Bet tokių labai nedaug, – tikina poliklinikos vadovas.
Trūksta apsauginių kaukių
O štai paklaustas apie medikų turimas apsaugines priemones V. Povilionis nebuvo toks optimistiškas. Apie tai, kad jų trūksta, kalba visos Lietuvos medikai, Pasvalys šioje situacijoje – ne išimtis.
– Greitosios medicininės pagalbos ekipažams skirtos apsauginės priemonės buvo besibaigiančios. Vakar gavome iš valstybės rezervo. Bet tik tiems, kam aktualu, kas vyksta į iškvietimus ir teikia skubią pagalbą. Per dieną kartais reikia iki trijų kostiumų. Aš viliuosi, kad kai poreikis didės, tiekimas iš rezervo nesutriks.
Situacija sudėtinga su ne skubią pagalbą teikiančiais medikais. Kiek turėjome atsargų, jos greitai baigėsi. Pirkti medicininių kaukių legaliai – praktiškai neįmanoma. Jei nori – gali ieškoti juodojoje rinkoje už milžinišką kainą ir mokėti tik grynaisiais. Kolegos į tai reaguoja su tam tikru nerimu. Iki šios dienos (pokalbis vyko antradienį – aut. past.) visi užkrato atvejai – atvežtiniai, tad dar kažkaip susitvarkome. Tačiau kai epidemijos banga smogs visa jėga, bus sudėtinga. Planuojame skirti resursų įsigyti apsaugos priemonių, nes jų likę labai nedaug, tik nežinia, iš kur reikės pirkti, – svarsto V. Povilionis.
Gydytojas pasakoja, jog Pasvalio medikai sulaukia gyventojų skambučių, nerimaujančių dėl to, jog gali būti užsikrėtę koronavirusu, tačiau jų nėra daug.
– Žmonės perprato sistemą, jie žino – jei yra įtarimas dėl viruso, reikia skambinti 112 ir kviestis greitąją pagalbą, kuri juos nuveš tyrimams. Medikai taip pat informuoti, kad vengtų kontaktų, nes grėsmė artėja. Matant, kas dedasi pasaulyje, abejoju, kad tai gali baigtis geruoju. Protrūkio tikėtis galima, tik nežinia, kokiu mastu jis prasiverš ir kaip seksis suvaldyti. Galbūt tai bus ne visuose regionuose. Didmiesčiai patenka į didžiausios rizikos zoną, kur paplitimas gali išryškėti pirmiausia. Nors nebūtinai. Tai įvykti gali bet kur, – įspėja medikas.
Būtinoji pagalba garantuojama
Pasvalio ligoninė taip pat neįprastai tuščia. Lankytojų nėra, tik pavieniai ligoniai bei medikai.
– Medikai nepanikuoja. Dirbame vadovaudamiesi vyriausybės nutarimu – stabdome visas planines operacijas, ribojame reabilitacijos paslaugas. Dirba ir konsultacinė poliklinika, išskyrus iš Panevėžio atvykstančius gydytojus, kuriems nėra tikslinga važinėti, kai nėra planinių priėmimų.
Tiesa, tai nereiškia, jog pagalba neteikiama. Kai yra būtina skubi pagalba, arba pagalbos nesuteikimas gali iššaukti būtinosios pagalbos poreikį pabloginti paciento būklę, tokius pacientus mes priimame. Jei atvyksta šeimos gydytojo siųstas žmogus ir siuntime parašyta „būtinoji pagalba“, tokie pacientai taip pat priimami.
Kalbant apie reabilitacinį gydymą, jei yra likusios kelios procedūros ir poveikis teigiamas, tuomet jos baigiamos iki galo. Naujiems pacientams reabilitacija skiriama tuo pačiu principu – jei procedūros nesuteikimas nepablogins sveikatos būklės, ji laikinai neskiriama. Viską sprendžia medikai. Juk po, pvz., insulto, jei nebus teikiama reabilitacija, žmogaus būklė gali gerokai pablogėti, – pasakoja Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas.
Paklausiu ir apie koronaviruso testus.
– Testų mes neturime ir nedarome. Iki šiol jie buvo atliekami tik Vilniuje ir mes džiaugiamės, kad Panevėžyje atsiras vieta, kur su gydytojo siuntimu bus galima pasitikrinti. Jei testų turėtume ir kažkas apmokytų, kaip juos reikia atlikti – būtų gerai. Daug kas nerimauja ir man keista, kad žmonės net už pinigus negali pasitikrinti. Tokie testai būtų tikslingi ir medikams, nes būtų didžiulė problema, jei būtų nustatyta, kad vienas iš kolegų yra infekuotas. Atsirastų didelė tikimybė, kad nešiotojais taptume visi, – nuogąstauja ligoninės vadovas.
R. Rastauskas informavo, kad du ligoninės darbuotojai yra grįžę iš užsienio. Šiuo metu jie dviem savaitėms izoliavosi nuo aplinkinių. Jei simptomai nepasireikš – grįš į darbą.
Trys plaučių ventiliavimo aparatai
– Galiu pasakyti, jog centralizuotai apsaugos priemonėmis aprūpinamos tik didžiosios Lietuvos ligoninės. Regionai palikti nuošalyje. Visas reikiamas apsaugos priemones – kombinezonus, akinius, kaukes, antbačius turi – priėmimo skyrius ir reanimacija. Kaukių atsargos po truputį senka. Skyriai jų turi, bet visam personalui neužtenka. Veiksmingesni už kaukes – respiratoriai. Jų turime apie 70 ir saugome tiems atvejams, kai teks dirbti su virusu galimai infekuotais ar infekuotais pacientais. Papildyti atsargas galima nebent juodojoje rinkoje. Už respiratorius, kuriuos mes pirkome po vieną eurą, dabar prašoma 9–10 eurų, – stebisi pašnekovas.
Gydytojas pasakoja, kad Pasvalio ligoninėje yra trys plaučių ventiliavimo aparatai. Visi jie stovi operacinėse, bet, esant reikalui, galėtų būti panaudoti ir reanimacijoje.
– Mūsų teiravosi, ar nereikia šių aparatų daugiau. Manau, papildomai jų įsigyti būtų netikslinga. Didesnis jų kiekis būtinas didžiosiose ligoninėse, kuriose sutelkta koncentruota pagalba, būtina sunkiems ligoniams. Jei kiltų epidemijos banga ir Panevėžyje netilptų visi sergantys, dalis jų būtų perkelta į Pasvalio ligoninę (tam esame numatę atskirą skyrių). Tačiau pas mus būtų vežami ligoniai, kuriems nereikalinga plaučių ventiliacija. Jei toks atsirastų Pasvalyje, specialiu automobiliu būtų nugabentas į Respublikinę Panevėžio ligoninę.
