Keistas sutapimas, prieš sėdant rašyti šį straipsnį feisbukas išmetė liūdną memą – „Žmogiškumas – daugiau negu statusas“. Netikėtai vykusi mintis šios dienos rašiniui.
Ar pastebėjote, kaip dažnai kalbant apie paramą, prašančiojo statusas vaidina labai svarbų vaidmenį. Galbūt iš mandagumo garsiai tai ne visuomet pasakome, bet mintyse neretai atsainiai mestelėjame: „Kam duoti, vis tiek tėvai pragers?..“, „Tėvas kalėjime ir sūnus greitai ten bus – apie kokią paramą čia kalbat?“, „Niekur nedirba, vaikų prisigimdė ir dar išmaldos iš mūsų prašo…“
Nustebsite, bet ir vargingose, problemiškose, socialinės rizikos ar dar kokia etikete paženklintose šeimose gyvenantys vaikai yra… vaikai. Tokie pat, kaip ir šimtai milijonų kitų pasaulio vaikų.
Galbūt jų gyvenimuose mažiau šviesos, nedaug šiltų apsikabinimų ir nuoširdžių žodžių, tačiau svajos bei viltys tokios pat, kaip ir mūsų visų.
Šie vaikai, kaip ir jų bendraamžiai, lygiai taip pat svajoja apie nešiojamuosius kompiuterius, madingas lėles ir „Lego“ konstruktorius. Tik gal ne visuomet garsiai apie tai pasako, nes namie dar šeši broliukai ir sesutės. Tėtis miręs, o mama dirba tik pusę dienos, nes likusį laiką slaugo sunkios ligos prie patalo prikaustytą vaiką. Nes namo langai seni ir ne visuomet užtenka pinigų malkoms, tad kai lauke nelabai šalta, krosnies niekas nekuria. Tada tiesiog visi susigrūda į vieną lovą, apsikloja visais įmanomais užklotais ir šildosi… Jums tai skaitant liūdna, o jiems – smagu. Smagu, nes kartu, nes vaikai, nes kitaip niekada ir nebuvo… Nes yra tūkstančiai „nes“, kurie trukdo garsiai paprašyti nešiojamųjų kompiuterių, madingų lėlių ir „Lego“ konstruktorių…
Ar jie laimingi? Tikriausiai – taip… Nežiūrint į visus nepriteklius, nežiūrint į tai, kad jų TOKIE tėvai, jie kaip niekas kitas moka tikėti stebuklais…
O jų, kad ir kaip bebūtų keista, mūsų gyvenime pasitaiko.
Gruodžio 12 d. Pasvalio krašto muziejuje vyksiančio Savivaldybės mero Gintauto Gegužinsko labdaros vakaro metu surinktos lėšos bus skirtos vaikus auginančioms sunkiai besiverčiančioms mūsų krašto šeimoms, kurias globoja organizacija „Gelbėkit vaikus“. Šiai organizacijai lėšos labdaros vakare renkamos jau antrus metus iš eilės.
– Žinia, kad lėšos „Gelbėkit vaikus“ organizacijai bus renkamos ir šiais metais, mus maloniai nustebino bei nudžiugino, – „Darbui“ sakė Pasvalio padalinio vadovė Gražina Sakalauskienė. – Pernai buvo surinkti 6899 eurai. Šios lėšos leido pagelbėti devynioms dvidešimt penkis vaikus (iš jų trys – su negalia) auginančioms šeimoms. Taip pat dalis lėšų (po 100 eurų per mėnesį) buvo skirta mūsų dienos centro lankytojams maitinti. Kartu nupirkome 20 pozityvios tėvystės vadovėlių šeimoms, kurios neišgali sau to leisti.
G. Sakalauskienė pasakojo, jog didžioji dalis lėšų buvo skirta įrengti sanitarinius mazgus – dušus, tualetus. Tiesa, su viena sąlyga – į paramą pretendavusios šeimos privalėjo padengti pusę išlaidų.
Viena tokių laimingųjų – Pervalkų kaime gyvenanti Inga. Šešis vaikus auginančiai šeimai buvo įrengtas dušas.
– Anksčiau vaikų maudymui tekdavo skirti kone visą dieną. Atsinešdavome į kambarį vonią, didžiuliuose katiluose šildydavome vandenį ir tada prausdavomės. Iš pradžių berniukai, po to mergaitės. Vargo buvo daug. Sutaupyti 1000 eurų remontui nebuvo lengva, tačiau investicijos atsipirko su kaupu. Vaikai dabar į mokyklą vaikšto švarūs ir laimingi. Nuoširdžiai dėkoju Pasvalio apylinkių seniūnijos darbininkams bei seniūnui Stanislovui Triabai, kurie nemokamai atliko visus statybos ir remonto darbus, – kalbėjo pervalkietė.
Už pernai surinktas lėšas buvo nupirktos dvi skalbiamosios mašinos, vienai šeimai pakeistas vandens siurblys.
– Žmonių paaukoti pinigai keičia gyvenimus ir tai pati geriausia mūsų motyvacija. Už pernai mero labdaros vakare surinktus pinigus vienai Pušaloto seniūnijoje gyvenančiai šeimai mes nupirkome motobloką. Mama dirba puse etato, tėtis miręs, šeimoje – trys vaikai. Verčiasi, kaip išmano. Ir štai po kurio laiko nuvažiuojame į svečius ir vienas berniukas man duoda laišką, kuriame su žodžiais sunkiai nusakomu nuoširdumu dėkoja už dovaną. Jiems dabar daug lengviau dirbti daržą, mama turi daugiau laiko pabūti kartu, jie laimingi… Iš tų pačių pinigų vienam su stuburu rimtų problemų turinčiam jaunuoliui buvo nupirktas specialus čiužinys. Jis prisipažino, jog pirmą kartą per savo 16 gyvenimo metų ramiai išsimiegojo. Be skausmo… Tokios akimirkos labai įkvepia, – prisipažįsta G. Sakalauskienė.
Moteris džiaugėsi, kad atsiranda ir privačių verslininkų, kurie remia sunkiai gyvenančias šeimas. Štai pernai paskelbus apie vienoje seniūnijoje mažame, vos besilaikančiame namelyje kartu su mama gyvenantį berniuką, atsirado vienas Biržų krašto verslininkas, kuris nupirko šeimai baldus, dviratį, suorganizavo berniukui kelionę į didžėjų mokymus.
Dalis pernai surinktų lėšų buvo skirta ir dienos centrui.
– Kai užsuku į dienos centrą, vaikai man šaukia – prisėskit prie mūsų, pavalgykit. Tai geras ženklas. Vadinasi, maisto užtenka visiems… Nuo pernai metų labai padaugėjo vaikų, lankančių dienos centrą. Jų čia kasdien susirenka net iki 27. Keista ir kartu liūdna šių laikų tendencija – daugėja vaikų, neturinčių mamos. Jos mirusios, išėjusios, išvažiavusios į užsienį. Tai didžiulė problema. Tokiems vaikams labai trūksta prieraišumo. Jie ieško žmogaus, kuris ne tik užduotų „kontrolinius“ klausimus: „Kaip sekėsi mokykloje?“ ir „Ar šiandien pavalgei?, bet ir prisiglaustų, išklausytų… Dienos centro darbuotojoms tenka milžiniškas emocinis krūvis…
Kaip išmokyti visuomenę neskirstyti į gerus ir blogus, kaip atsikratyti nusistovėjusių stereotipų, „Gelbėkit vaikus“ Pasvalio padalinio vadovė nežino.
– Stereotipai ir štampai trukdo gyventi. Tėvų praeities šleifas velkasi labai ilgai, tačiau jų vaikai yra šiandien, jiems dabar reikia gyventi. Aš niekuomet nežiūriu į tai, kas buvo. Man svarbiau žinoti, kas yra dabar ir kaip tai galima pakeisti. O šiandien mūsų rajone gyvena šeima, kuri neturi vandens. Kieme yra avarinis šulinys, bet vandens jame tiek, kad mama nuolat sprendžia dilemą – plauti rūbus ar virti sriubą… Grūžiuose gyvena vienuolika vaikų (iš jų aštuoni nepilnamečiai ir vienas su negalia) auginanti motina, kuri iš paskutiniųjų kabinasi į gyvenimą. Kad nors kiek išbristų iš skurdo, ji pasiryžusi įgyti vairuotojo pažymėjimą ir važinėti į darbą. Jai reikalingas automobilis. Joniškėlio apylinkių seniūnijoje gyvena keturis vaikus (iš jų vienas su negalia) auginanti šeima. Jų būstą sunku pavadinti namu. Tai baigianti sugriūti, šalta ir drėgna dviejų galų gryčia, kurios viename kampe glaudžiasi keturi nepilnamečiai… Šitiems vaikams šiandien reikalinga pagalba…
Kadangi kultūros centre prasidėjusi rekonstrukcija, mero labdaros vakaras šiemet vyks Pasvalio krašto muziejuje. 18 val. prasidėsiančiame renginyje koncertuos mūsų krašto kolektyvai: „Small big band“ iš Pasvalio, bei „Kvinta“ iš Joniškėlio.
Pasibaigus koncertinei programai, vyks smagus Dėdės Juzės aukcionas, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Pasvalio skyriui.
– Nuoširdžiai tikiu pasvaliečių geranoriškumu. Mūsų krašto žmonės ne kartą įrodė, jog sunkios nelaimės, bėdos akivaizdoje galime susivienyti ir kartu padaryti daug gražių bei prasmingų darbų. Šiandien mūsų pagalbos prašo vaikai. Mūsų vaikai. Žmonių, su kuriais kiekvieną dieną susitinkame, kartu dirbame, kartu dalinamės nesėkmių liūdesį ir pergalių džiaugsmą, vaikai. Kviečius visus į labdaros vakarą ir Jėzaus gimimo laukime raginu pasidalinti mumyse slypinčiomis gėrio sėklomis. Jos stipresnės už mūsų visuomenėje gajus stereotipus. Juk tai, kas užauga meilėje ir šilumoje, duoda dešimteriopą derlių… – „Darbui“ sakė vakaro organizatorius Gintautas Gegužinskas.
Prie labdaros vakaro Jūs taip pat galite prisidėti aukojamomis lėšomis, kurias galite palikti Pasvalio rajono savivaldybės mero priimamajame, Pasvalio krašto muziejuje ir rajono seniūnijose arba pervesdami lėšas į labdaros ir paramos sąskaitą: LT52 4010 0426 0026 5642, Luminor Bank AB.
Dėl papildomos informacijos kreiptis į Pasvalio rajono savivaldybės mero priimamąjį tel.: (8 451) 54 100, 54 123.
