Nesiseka Pasvaliui su fontanais. Prieš kelerius metus Lėvens upėje, netoli santakos su Svalia, kurį laiką aukštyn šaudavo vandens čiurkšlės. Tačiau siurblys nuolat užsikimšdavo žolėmis, o po kiek laiko ir sugedo. Viltis turėti miestui gaivumą suteikiantį įrenginį atgimė rekonstravus Vytauto Didžiojo aikštę. Kelis šiltuosius sezonus vanduo nuo akmeninio rutulio sruvendavo be didesnių sutrikimų. Iš tikro fontanas nėra baigtas – ant rutulio turėtų stovėti skulptūra. Tačiau niekas apie ją šiandien nebekalba.
Kad ir nebaigtas, išraiškingumo stokojantis fontanas prieštaringai vertinamai aikštei suteikdavo nors kiek jaukumo. O metamos smulkios monetos, kurios dugne neužsigulėdavo, bylojo norą vėl sugrįžti. Kelis sezonus fontanas veikė be didesnių pertrūkių. Tiesa, kelis kartus kažkas paišdykavo, šliūkštelėdamas į fontaną indų ploviklio ar skalbiamųjų miltelių. Tiesą pasakius, putojantis fontanas įspūdį padarė tik pirmą kartą. O gal pokštininkus atbaidė stebėjimo kamera?
Tačiau dabar jau beveik mėnuo, kai fontane nematyti nė lašo vandens. Nejaugi jam vėl gresia Lėvens upėje buvusiojo lemtis? Vakar telefonu kalbintas Pasvalio miesto seniūnas Kęstutis Mitras paaiškino, kad sugedo siurblys, kurio sutaisyti neįstengė net specializuota įmonė. Miesto vadovas patikino, kad nuspręsta pirkti naują fontano siurblį su filtru. Šis pirkinys miesto biudžetui atsieis apie 800 eurų. Seniūnas nesiryžo tiksliai pasakyti, kada fontanas vėl pradės veikti. „Manau, kad rugpjūčio pabaigoje fontanas vėl džiugins pasvaliečius ir miesto svečius“, – kalbėjo K. Mitras.
Pradėkim nuo tryškio. Vienas kunigas ir poetas rašė: „Einu, nors skundžiasi krūtinė ir trykšta ašara baili“ (čia Maironis, jei ką…).
Trykšta ne tik ašaros, bet ir fontanai, jei gal būt tikėsim „Darbu“! Apie fontaną ir dar ašarų rašė kitas poetas, visam sviete labai žinomas, toks garbanotas, tamsaus gymio, nors už BC „Žalgiris“ ar juolab Pasvalio „žvaigždes“ nelošė, o ir lošt negalėjo, bo James Naismith krepšiasvydžio dar buvo neišgalvojęs… Prabočykit, bet nei šio poeto tautybės, nei vietos, kur jau 250 metų verkia fontanas, nurodyt negaliu, nes mūsuose susidėliojo tokia politsituacija, pastiprinta politinformacijomis „rusai puola“, jog… Ai, tyliu! Beje, Z karta be klapato gali pasiguglint ir atkapstyti, kas čia per poetas ir kur kavojasi tas fontanas, juolab, kad yra tokia „karšta“ intriga: poetas buvo pašautas ir prieš smerčių išgėrė taurę šampano, idant apmalšintų skausmą…
Po tokios nerišlios įžangos ir apsitryškimų varom į Pasvalio Vytauto Didžiojo aikštę, kurios abrozdą taip meisriškai įamžino „Darbo“ korespondentas V. Dulkė (net grindinio trinkeles suskaičiuoti eina, jei apsiginkluosim didinamuoju lęšiu). Apmaudu, kad niekur nepaminėta trinkelių kaina, tačiau bent trupinį salamoko turintiems seniai aišku, kad nieko „pelningesnio“ nebūna „įsisavinant“ ES lėšas, kaip kelių tiesimas ar aikščių grindimas… (asfalto storis gali būti plonesnis už įmitusios kiaulės lašinius, gali būti ir kelias „susiaurėjęs“ per žingsnį kitą, o tas trinkeles galima pirkti Kinijoje, galima ir Ukrainoj… Kas ten matuos, kas ten skaičiuos, jei pati valžia ketvirtį amžiaus patikimai užkonservuota!
Toliau: žegnojuos (bo šalia šventoriaus esame), tačiau p. Kęstutis Mitras – tikrai „ne prie ko“! „Iešmininkas“, tik „iešmininkas“ jis! (prisiminęs Joniškėlio gatvių asfaltavimo ir vilkduobių atsiradimo istoriją, garsiai sakau – kas gali paneigt, kad, anot politikos klasiko – rajono valdžia gabi „iešmininkų“ radimui… Nebeverkšlenkim: ketvirtį amžiaus sėdintys vietinės valdžios krėsluose – ir neapkaltinami, ir nepakaltinami!
Pabaigai – pratryško „iniciatyva“: imam ir pastatom ant to surūdijusio vamzdžio diiiidelį pasvalietiško alaus uzboną (arba bent bačką – nebaigtą „skulptūrą“, atseit), nuperkam už tuos „pompai su sieteliu“ skirtus 800 € miežinio alaus , sekmadienį po mišių atsukam kranelį ir pavaišinam miestelienus bei svečius! Atrakcija – neprastesnė nei FAIRY putos! Tik nieko nesakykim verygoms ar matulams…
„Miesto vadovas patikino…“ (žr. tekstą „Darbe“). O ką patikins RAJONO vadovas?.. Apie kopūstų auginimą Kinijoje ar naftos siurbimą Azerbaidžane?..
Kur praėjo avinėlis/ Ten ištryško šaltinėlis./ Bet negersiu vandenėlio/ Iš pėdelės avinėlio…
Tokia tat įžanga. Dabar – dėstymas. Sėdžiu po pinija ir siurbčioju ALŲ iš dvilitrinio kufelio su dangčiuku (kad nenusivadėtų, kol dugną pasieksiu). ALŲ – už visų tautų ir laikų verygų sveikatą, du litrus skiriu alaus mieros išminčiui p. Matului. Bul bul (čia studentiškai, lietuviškai – į sveikatą!) ,blaivybės ieškotojai! P. S. O fontanas ar trykšta? Geras mėnuo jau praėjo… Pasirašau – esu Nealkoholikas