Mėgėjiška žvejyba nėra beprasmiškas laiko gaišimas. Tai – bene geriausias būdas atsipalaiduoti nuo šeimos ar darbo problemų. Nė vienas meškerę rankose nulaikantis žvejys nesutiks, jog jis beprasmiškai leidžia ir taip neilgą savo gyvenimą. Tačiau nė vienas žvejys mėgėjas prie vandens telkinio, kuriame nėra nieko gyvo, laiko negaiš. Net ir tuo atveju, jei ten būtų galima ramiai išlenkti plokščią buteliuką degtinės ar trauktinės nesiklausant žmonos priekaištų.
Mūsų rajone tikriausiai yra žuvies, nes gan dažnai čia atvyksta žvejai iš Panevėžio. Jie žino, kad Mūša – šventa upė, kurioje žvejodamas be laimikio negrįši. Bet norint, kad būtų kibimas, vandens telkinius šiais laikais jau reikia įžuvinti. Juk Lietuvoje dabar yra per 200 tūkst. žvejų mėgėjų.
Kaip teigė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio agentūros vedėja Apolonija Lindienė, žvejai turėtų optimistiškai žvelgti į ateitį. „Pernai Aplinkos ministerija vykdė programą „Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius“. Pagal ją buvo įžuvinti Daujėnuose ir Pušalote esantys išeikvoti žvyro karjerai, Nairių tvenkinys ir, žinoma, Mūšos bei Lėvėns upės. Minėta programa tęsiama ir šiemet, todėl nebereikės leisti laiko žiūrint į nejudančią plūdę“, – sakė agentūros vadovė.
Įžuvinant mailiumi, į Nairių bei Pušaloto telkinius išleista po 70, o į Daujėnų tvenkinį – 200 mažiukų karpių. Aišku, labiausiai buvo stengiamasi įžuvinti didžiąsias mūsų krašto upes. Visų pirma – plėšriosiomis žuvimis. Jau 2015-aisiais į Mūšą išleista apie 800, o į Lėvenį – 570 lydekų, sveriančių apie šimtą gramų. Šių žuvų šiek tiek liko ir Pyvesai.
Be to, nereikia pamiršti, kad į Mūšą buvo paleista ir pusšimtis pirmamečių šamų. Žvejai įspūdingo laimikio gali tikėtis nebent po kelerių metų, nes šios žuvys greitai neauga.
Tvenkinį išsinuomojusi Pajiešmenių kaimo bendruomenė pati rūpinasi jo įžuvinimu. Tarkim, praėjusių metų
pradžioje į šį tvenkinį buvo išleista beveik 260 karpių ir 100 lydekų. Šių metų pavasarį „asortimentas“ nedaug,
bet pakito: tvenkinio vandenyje apsigyveno 220 karosų ir 44 lydekos naujokės.
Kaip aiškino A. Lindienė, šio telkinio įžuvinimo galimybės priklauso tik nuo Pajiešmenių kaimo bendruomenės
finansinių išteklių.
Paklaustas, per kiek metų užauga žuvis, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės centro vyriausiasis
specialistas Bronius Daukšys sakė, jog tam daugiausia įtakos turi vandens telkinys. „Tarkim, lydekos greičiausiai auga upėse bei didesniuose ežeruose. Pastebimai lėtesnis žuvų augimas būna tvenkiniuose ar kituose stovinčio vandens telkiniuose. Pastaruosiuose skirtumai dažniausiai atsiranda dėl maisto trūkumo. Tam, kad prisiaugintų kilogramą svorio, lydeka per metus turi suryti 5–6 kilogramus smulkesnių žuvelių. Kitaip ji bus sulysusi kaip lazda ir tiek. Manau, kad Pajiešmenių tvenkinio žuvinimu užsiimantys žmonės elgiasi teisingai. Jeigu šalia neplaukiotų karosiukai, lydekos mirtų iš bado“, – kalbėjo B. Daukšys.
Visą straipsnį skaitykite 2017-07-18 „Darbe“
