Pavasaris Šiaurės Lietuvoje – tai tik besiskleidžiančios žibuoklės ar padebesiuose nardančio vieversio giesmė, bet ir žemėje atsiveriančios smegduobės. Pavasarinio polaidžio suaktyvinti požeminiai vandenys išplauna po žeme esančius gipso klodus, sudarydami tuščias ertmes, į kurias įsmunka virš jų esantis žemės sluoksnis. Lietuvoje užfiksuota apie 10 tūkstančių smegduobių ir beveik visos jos – karstinių reiškinių zonai priklausančiuose Pasvalio ir Biržų rajonuose.
Pasvalio miestas įsikūręs teritorijoje, kuri priskiriama pačiai aukščiausiai ir pavojingiausiai – ketvirtai ekologinio pažeidžiamumo grupei. Vietiniai jau seniai susitaikė su netikėtai žemėje atsiveriančiomis ertmėmis, tačiau nenustoja stebėtis, kokiose neįtikėtinose vietose atsiranda smegduobės.
Tuo, kad neįmanoma nuspėti, kur ir kada pasireikš šis klastingas gamtos reiškinys, neseniai turėjo progos įsitikinti AB „Pasvalio žemtiekimas“ darbuotojai. Rytą į Mūšos gatvėje esančius įmonės sandėlius užsukęs darbuotojas nustebo pamatęs, kad po nakties dingo dalis ten laikytų daiktų. Netruko paaiškėti, kad „vagystę“ padarė ne čia įsisukę ilgapirščiai, o … atsivėrusi maždaug 10 metrų skersmens ir 3–4 m gylio smegduobė. Laimei, pastate buvo sandėliuojami įmonės jau nebenaudojami rakandai, tad nuostoliai minimalūs.
2009 m. vos už šimto metrų nuo AB „Pasvalio žemtiekimas“ sandėlio, Pasvalio kelių tarnybos kieme, taip pat buvo atsivėrusi smegduobė, į kurią vos nenugrimzdo ten stovėjęs automobilis KAMAZ su cisterna. Anuomet smegduobei užpilti buvo sunaudota apie 100 kub. m smėlio
