Geri direktoriai nedygsta kaip grybai po šilto lietaus

Tokią išvadą turbūt galima padaryti, pasiteiravus Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Kazio Poleko bei kai kurių mokyklų vadovų nuomonės apie prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas Švietimo įstatymo pataisas. Jomis siekiama riboti švietimo įstaigų vadovų kadencijas. Jei parlamentas pritartų siūlomiems įstatymo pakeitimams, direktorius mokyklai galėtų vadovauti tik dvi kadencijas iš eilės – 10 metų. Be abejo, siūlomos pataisos sukėlė nevienareikšmišką reakciją.

Galėtų daugiau teisių suteikti mokyklų steigėjams

Prieš pateikdami Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Kazio Poleko nuomonę apie siūlomą pertvarką, pateikiame kelis statistinius duomenis. Iš rajono švietimo įstaigų vadovų, seniausiai direktore dirba Aldona Piragienė. Ji Pasvalio vaikų lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ vadovauja nuo 1987 metų. Metais trumpesnį stažą turi Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos direktorius Almantas Kanapeckas. Į ilgiausiai direktoriaujančiųjų trejetuką patenka nuo 1991 metų Narteikių mokyklai-darželiui „Linelis“ vadovaujanti Dalia Vaišnienė. Iš 18-kos rajono švietimo įstaigų vadovų, vienam jau 66 metai, trys – nuo 61 iki 65 metų, šeši – nuo 56 iki 60, penki – nuo 50 iki 55, du – nuo 46 iki 50 ir tik vienas patenka į 40–45 metų kategoriją.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas K. Polekas minėjo, kad iš 18-kos mokyklų, darželių vadovų, siūloma rotacija paliestų 13. Pagal dabartinį projektą dešimt ir daugiau metų dirbantys direktoriai dar metus galėtų užimti šias pareigas, o po to turėtų dalyvauti konkurse. Pašnekovo nuomone, valstybiniu mastu turėtų būti rengiamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Tik tokiais atvejais pavyktų direktorius poste išvengti visiškai šiam darbui netinkančių ir nepasiruošusių žmonių. Vedėjo manymu, mokyklos vadovas nebūtinai turėtų būti pedagogas. „Labai svarbu vadybiniai direktoriaus sugebėjimai ir jo finansinis raštingumas. O ugdymo reikalais užsiima pavaduotojas“, – kalbėjo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

K. Poleko nuomone, švietimo įstaigų vadovų rotacijos reikia. Tačiau visa bėda, anot vedėjo, tai, kad nėra sukurto aiškaus jos įgyvendinimo mechanizmo. „Dabar siūlomą rotaciją Savivaldybė tikrai nebus pajėgi įgyvendinti. Nes tik penkių direktorių nepaliestų siūloma reforma. Be to, iš tų trylikos mokyklų vadovų, neaišku, kiek norėtų dalyvauti konkursuose. Vargu ar jame ryžtųsi dalyvauti pretendentas, kuriam iki pensijos likę du ar trys metai“, – aiškino Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Jis priminė, kad jau dabar dviejų įstaigų vadovės yra pensinio amžiaus. Anot vedėjo, jos nesilaiko įsikibusios rankomis į direktoriaus kėdes ir mielu noru užleistų vietas jauniems vadovams. Tačiau, pasak K. Poleko, kol kas nėra kandidatų kas galėtų jas pakeisti. Vedėjo nuomone, Švietimo įstatymo pataisų rengėjai galėtų didesnes teises suteikti mokyklų steigėjams – savivaldybėms ir mokyklų bendruomenėms. Trūkstant galimų kandidatų į mokyklų direktorius, kol kas vienintele alternatyva, pasak K. Poleko, lieka dabartinis Savivaldybės pasirinktas švietimo įstaigų valdymo modelis – bazinė mokykla ir joms priklausantys ugdymo skyriai bei daugiafunkciai centrai. Pavyzdžiui, Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija dabar turi Pušaloto pradinio ugdymo skyrių ir net penkis daugiafunkcius centrus Deglėnuose, Meškalaukyje, Švobiškyje, Nakiškiuose ir Norgėluose. Pašnekovas apgailestavo, kad dabartiniai teisės aktai neleidžia išgrynintoms gimnazijoms, kokia yra Pasvalio Petro Vileišio gimnazija,s turėti sau pavaldžių skyrių. Vedėjas patikino, kad toks mokyklų valdymo modelis naudingas ne tik dėl tinkamų vadovų nelengvos paieškos, bet ir dėl sparčiai mažėjančio mokinių skaičiaus, ypač kaimo mokyklose.

„Jeigu būtų mano valia, aš sudaryčiau sąlygas gabiems direktoriams „iš numirusiųjų“ prikelti kitas švietimo „griuvėsiuose“ tūnančias mokyklas. Žinoma, atlygis tokiam vadovui turėtų būti kur kas didesnis“, – svarstė K. Polekas.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Visą straipsnį skaitykite 2017-01-17 „Darbe“.