Taip mano Pasvalio apylinkių seniūnijos Šimonių kaime gyvenanti Ona Čiučiurkienė. Jai užvakar, gruodžio 20 d., sukako 103 metai. Trečiadienį pasveikinti ilgaamžės buvo atvykę seniūnas Stanislovas Triaba ir seniūnijos socialinė darbuotoja Laima Šaniauskienė. Senolę drąsiai galima vadinti viena vyriausių rajono gyventojų. Stebuklu galima vadinti ir tai, kad dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918) gimusi moteris išsaugojo šviesų protą ir atmintį. Prieš trejus metus „Darbe“ rašėme apie jos gyvenimą, kurio kelyje nebuvo egzotika pažymėtų stotelių. Visi kuklios ir darbščios Šimonių kaimo gyventojos gyvenimo „universitetai“ prabėgo kolūkio brigadoje, o svarbiausi darbo įrankiai buvo šakės, kastuvas ir kauptukas runkeliams ravėti. Beje, į darbą ji vaikščiodavo tik pėsčiomis. Anot sūnėno Zigmo Kriaunevičiaus, teta, kurią vadindavo tarmiškai – „tute“, tvirtindavo, kad niekada nesėsianti ant „velnio išmislo“ – dviračio.
Iš pirmo žvilgsnio per tuos trejus metus tekantis laikas beveik nepakeitė senolės – ji ne tik vaikšto, bet dar kartais ir prie televizoriaus prisėda, nors regėjimas ir nusilpęs. Rūpestingoji močiutės prižiūrėtoja Aldona Janukėnienė minėjo, kad jos globotinei labiausiai patinka filmai „Muchtaro sugrįžimas“ ir „Komisaras Reksas“, kuriuose vienas iš veikėjų yra šuo. Apskritai per šimtą metų perkopusi Šimonių kaimo gyventoja labai myli gyvūnus. „Niekada nepamiršta pasiteirauti, ar pašėriau katytę“, – šypteli Aldona.
Ketvirtus metus Oną Čiučiurkienę prižiūrinti globėja pasakojo, kad močiutė neišranki maistui – mėgsta saldžius varškės sūrelius, saldainius, niekada neatsisako silkės ir žuvies. O vasarą ir rudenį su malonumu valgo sodo ir daržo gėrybes – obuolius, kriaušes, avietes, serbentus. Aldona paaiškino, kad dabar močiutei kasdien pasiūlo šaukštą žuvies taukų ir vitaminų. Kam yra tekę slaugyti ir prižiūrėti senus, ligotus žmones, žino, kokio pasiaukojimo reikalauja šis prasmingas darbas. „Jaučiuosi reikalinga. Manau, kad senjorai nusipelno orios senatvės, o ne vien tik prieš šv. Kalėdas reklamuojamos maltiečių sriubos dubenio“, – įsitikinusi ilgaamžę prižiūrinti Aldona Janukėnienė. Nors senolės globa, didelis paukščių ūkis ir sodybos priežiūra atima daug jėgų, ji sugeba rasti laiko ir savo mėgstamiausiems užsiėmimams – mezgimui bei knygai.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-12-22 „Darbe“.
