Dvaras – artimas ir tolimas“ – taip vadinosi praėjusį ketvirtadienį Pasvalio krašto muziejuje surengta mokslinė konferencija, kurią organizavo muziejininkė Rasa Lalaitė. Sveikinimo žodį tarę muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė ir Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas priminė, kad sovietinėje mokykloje dvarai buvo vaizduojami kaip blogio šaltiniai, kuriuose beširdžiai dvarininkai engdavo baudžiauninkus. Tikrasis dvaro paveikslas pradėjo ryškėti tik istorijai išsivadavus iš ideologinių gniaužtų. Tada paaiškėjo, kad kai kurie dvarai buvo kultūros, meno oazėmis, ūkinės ir techninės pažangos centrais.
Tad žodžiai „tolimas dvaras“ reiškia, kad jo istorija Lietuvoje jau baigėsi, o artimu tapti padės gilus, visapusiškas dvarų istorijos tyrinėjimas ir populiarinimas. Tam ir buvo skirta ši konferencija.
Skirtinga dvarų padėtis ir jų perspektyvos
„Pasvalio krašto dvarai vakar, šiandien… Rytoj ?“. Savivaldybės kultūros paveldo specialistas, muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis savo pranešimo pavadinime klaustuką padėjo ne dėl intrigos – daugelio išlikusių dvarų, ir tai kas išliko, ateitis nėra aiški. Pranešėjas atsinešė rajonų dvarų ir palivarkų sąvadą, kurį 1987–1988 m. sudarė šviesaus atminimo kraštotyrininkas, muziejininkas Antanas Stapulionis. Sąvade minimi net 94 dvarai ir jų sodybos. Tačiau iš to didelio sąrašo tik 35 dvarų vietas dar ženklino išlikę pastatai ar jų fragmentai. Nuo sąvado sudarymo prabėgo beveik tris dešimtmečiai, tačiau, anot Gražvydo Balčiūnaičio, išlikusių dvarų žemėlapis nelabai pasikeitė. Pastatų ar jų liekanų dar galima rasti maždaug 30 dvarų sodybviečių. Kultūros paveldo specialistai 19-koje mūsų savivaldybės teritorijoje išlikusių dvarų rado tai, ką, jų nuomone, verta saugoti ir įtraukti į kultūros vertybių registrą – pastatus, krosnis ir kt. Vizualią ekskursiją po rajono dvarus G. Balčiūnaitis neatsitiktinai pradėjo nuo Lietuvos ir Latvijos pasienyje išlikusio Kamardės dvaro sodininko namelio. Medžių apsuptyje stūksantis apgriuvęs pastatas faktiškai atspindi dabartinę daugelio dvarų būklę. Kaip didelis kontrastas vienišam nameliui antroje fotografijoje parodytas vienas didžiausių rajone išlikusių Gulbinėnų dvaro pastatų kompleksas ir parkas. Kadaise Karpiams priklausęs dvaras pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) laikais atiteko generolui Kaziui Ladygai. Atkūrus Nepriklausomybę dvarą paveldėjo generolo giminaičiai. Savivaldybės kultūros paveldo specialistas minėjo, kad naujieji Gulbinėnų dvaro savininkai turėjo didelių užmojų, tačiau jiems dėl kelių priežasčių nebuvo lemta išsipildyti. Visų pirma neaiški tolesnė dvaro paskirtis. Be to, vargu ar toli nuo pagrindinių kelių esantis dvaras galėtų tapti traukos centru. Pasakodamas apie Gulbinėnų parką, G. Balčiūnaitis atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį ne tik į įspūdingus akmeninius ūkinius pastatus, išlikusias dailias koklines krosnis, bet ir parke buvusią unikalią vandens telkinių sistemą.
Toliau pranešėjas rodė nuotraukas dvarų, kuriuose gyvenimas verda ir šiandien. Vieni iš jų – prie kelio Krinčinas–Gulbinėnai stūksantis Barklainių dvaras, Žilpamūšio, Dailynės, Kauklių dvarai ir pasienyje esantis Škilinpamūšio dvaras, kurio teritorijoje išlikę net 11 pastatų. Pavyzdžiui, Savivaldybei priklausančio Barklanių dvaro trijuose pastatuose įrengti socialiniai būstai. Juose šiandien gyvena 21 žmogus.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-11-29 „Darbe“.
