Bijant vilko nebūtina neiti į mišką. Sutemus negali jaustis saugus ir kaimuose ar net miesteliuose. Kaip rodo pastarųjų metų duomenys, mūsų rajone kasmet užregistruojami 5–6 atvejai, kai vilkai sudraskė naminius gyvulius, paliktus nakčiai ganyklose. Daugiausia nuostolių dėl to patiria veršelių ir avių augintojai.
Praėjusį šeštadienį, anksti rytą, kraupų radinį – ant pievelės gulintį avinuką – savo sodybos sode aptiko Krinčine gyvenantys ūkininkai Stasys ir Danguolė Badauskai. Nors liudininkų nėra, visą kaltę dėl šių naktį įvykusių skerdynių jie verčia vilkams.
„Lapė ar koks nors valkataujantis šuo paaugusio avinuko tikriausiai nepapjautų. Neabejojame, kad tai padarė stambus plėšrūnas. Tai tikriausiai patvirtins ir ekspertai, nes girdėjom, jog dvi papjautas ožkas ganykloje tą patį rytą rado dar vienas ūkininkas, gyvenantis tarp Krinčino ir Ličiūnų. Mes apie įvykį savo sode pranešėme policijai. Nes kitaip negalėtume tikėtis kompensacijos už patirtą žalą“, – kalbėjo ponia Danguolė.
Krinčinietė džiaugiasi, kad gyva liko nors avelė, buvusi su avinuku tą pačią naktį sode. Iš miško atklydusius plėšrūnus, matyt, kažkas išbaidė.
Kad vilkų mūsų rajone dar yra, patvirtino ir Lietuvos medžiotojų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas Rimantas Kregždė. „Pastaraisiais metais suskaičiuojame po 6–7 vilkus. Bet šios apskaitos nėra visiškai tikslios. Juk vilkas gali per parą sukarti ir pusšimtį kilometrų. Be to, jam negalioja nei rajono ribos ar net valstybinės sienos“, – aiškino R. Kregždė.
Edvardas BALČIŪNAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-09-06 „Darbe“.
