Žmonėms, tvarkantiems savo artimųjų amžinojo poilsio vietą Pumpėnų kapinėse, gėlių kapų kauburėliams papuošti toli ieškoti nereikia. Jau keleri metai pačių gražiausių ir įvairiausių gėlių jie gali įsigyti stabtelėję prie šio miestelio darbštuolių Ramutės ir Laimučio Ivanauskų sodybos. Juo labiau, kad ji įsikūrusi labai patogioje vietoje – į miestelio kapinaites vedančioje Vilniaus gatvėje.
Žinoma, žiedais apsipylusias išpuoselėtas gėles iš Ivanauskų gėlininkystės ūkio žmonės perka ne tik važiuodami į kapines. Pumpėniečių užaugintos gėlės žydi daugybės sodybų gėlynuose, pakabinami vazonai tapo puikia kiemų interjero puošmena. Svyrančias vazonines gėles, ypač surfinijas, petunijas ir pan., dažnas neša dovanų švenčiantiems varduves ar gimtadienį. Jei skintos gėlės greit nuvysta, tai šios džiugina visą vasarą. Ir dabar, artėjant Antaninėms, Joninėms, Petrinėms, Povilinėms, o liepą – Oninėms, gėlininkai laukia pirkėjų antplūdžio.
Stulbina gėlių įvairovė
Ivanauskų sodybos kieme stovi trys didžiuliai šiltnamiai, o juose žydinčių gėlių įvairovė, jų spalvos ir atspalviai tiesiog stulbina. Ramutė sako, jog kasmet stengiasi surasti ir pirkėjams pasiūlyti bent kelias naujas gėlių rūšis. Kiek jų yra iš viso – net nebeskaičiuoja. Šiemetės naujovės – kleomės, vasarinės chrizantemos.
– Man pačiai patinka visos gėlės, todėl niekaip nepasakyčiau, kuri yra mėgstamiausia, – šypsosi mūsų pašnekovė. – Bet reikia, kad pirmąkart pas mus sužydėjusios naujokės patiktų ir pirkėjams, tad taikomės prie jų skonio.
– Aš irgi negalėčiau rinktis pačios mėgstamiausios gėlės, nes kiekviena turi tik jai būdingą grožį, – pritaria mamai talkinanti dukra Agnė. – O va tėtis minėjo, jog jam gražiausios yra mėlynžiedės lobelijos.
Ramutė Ivanauskienė keliolika metų dirbo pardavėja vienoje miestelio parduotuvėje, bet mintį imtis gėlininkystės brandino jau seniai. Tokiam sumanymui entuziastingai pritarė ir jos sutuoktinis Laimutis, turintis tekintojo profesiją. Nagingas vyriškis savo rankomis sumontavo visą didžiulių šiltnamių įrangą, sukalė juose išrikiuotus ilgus stalus. Šiandien gėlininkų darbą labai palengvina specialūs padėklai, į kuriuos telpa po kelis šimtus gėlių vazonėlių. Kai augalai ištrokšta, į padėklus pripumpuojama vandens ir gėlės atsigeria per vazonėlio apačią: lapai nesušlampa, o šaknys pasisotina. Kai žemė pakankamai sudrėksta, vanduo iš padėklų išpumpuojamas. Kabančiuose vazonuose augančios gėlės pagirdomos per lašelinę laistymo sistemą. Vanduo imamas iš pro pat sodybą tekančio Įstro upelio. Darbai Pumpėnų gėlininkų šiltnamiuose prasideda vasario mėnesį. Ivanauskai kol kas augina tik vienmetes gėles. Sėklų atsisiunčia iš Vokietijos, nes ieško tik kokybiškų, tiekiamų iš patikimų firmų. Visuose trijuose šiltnamiuose sumontuoti malkomis kūrenami katilai, tad pražydusių gėlių savo pirkėjams pumpėniečiai gali pasiūlyti jau balandžio pradžioje, o šiemet kaip niekada anksti – kovo pabaigoje. Pirmieji ima skleistis našlaičių žiedai. Kai tik kiek sušyla orai, jų vazonėliai nešami į lauką – kad augalai užsigrūdintų. Tokias „grūdinimosi procedūras“ praeina visos gėlės. Po savaitės kitos į kiemą keliaus chrizantemos.
Keičiantis metų laikams, keičiasi ir paklausiausių gėlių rūšys. Lapkričio pradžioje, pardavę vėlyvo rudens gėles – chrizantemas, Ivanauskai gali kiek atsikvėpti. Nors darbų netrūksta ir vėlų rudenį ar žiemą: dezinfekuojami ir naujam sezonui ruošiami šiltnamiai, ieškoma sėklų.
Zina MAGELINSKIENĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-06-11„Darbe“.
