Ne sodininkams, ko gero, labiau pažįstamas mūsų miškuose gana paplitęs paprastasis sausmedis. Neaukštas krūmas, dažnas miškinguose šlaituose, vietomis gausus jo sąžalynas tampa rimta kliūtimi išėjusiems pasivaikščioti didžiųjų upių slėnių šlaitais. Paprastojo sausmedžio uogos raudonos, ir, įsidėmėkite, labai nuodingos. Tuo tarpu mūsų soduose dažnai auginamas valgomasis sausmedis, kurio uogos mėlynos (supainioti turbūt neįmanoma), gerokai didesnės nei paprastojo.
Įvairiuose medelynuose galima įsigyti ir kitų rūšių sausmedžių, kurie ne tik puošnūs (kai kurie vien dėl to auginami), bet ir valgomi. Vis tik populiariausias – valgomasis sausmedis. Pas mus atkeliavo iš tolimųjų rytų, Sibiro (labiau pietinių dalių, pavyzdžiui, Altajaus), kur puikiai auga drėgnuose paupiuose ar šaltiniuotose vietose.
Paprastasis sausmedis – maždaug iki 2 metrų augantis krūmas, žydintis gegužės–birželio mėnesiais ir maždaug per mėnesį ar pusantro sunokinantis sultingas, nors kartais kartokas, uogas. Šis krūmas mėgstamas dėl to, jog vienas pirmųjų (o pas daugelį sode ir pirmasis) subrandina uogas, tad atsivalgius sausmedžio, jau galima pereiti ir prie saldžiųjų braškių.
Sausmedžių auginimas
Dar visai neseniai sausmedžius dauguma augindavo tiesiog iš sėklų, jos gana gerai prigyja (sėjama pavasarį), peržiemoja, o po trijų ar keturių metų jau ima derėti. Galima šiuos augalus dauginti ir ūgliais, ir netgi tiesiog atlankomis. Tačiau, ko gero, paprasčiausia užsukti į medelyną, nusipirkti sausmedžio sodinuką su visu vazonu ir jau pirmaisiais metais paragauti pirmųjų uogų.
Sausmedžiai savo natūralioje aplinkoje auga drėgnose, derlingose vietose, tad reikėtų panašias sąlygas sudaryti ir savo sklype. Nors, verta pasakyti, šis augalas gana pakantus ir įvairiems nepatogumams, nuvysti neskuba net ir labai atmestinai auginamas. Tačiau derliaus kiekis neabejotinai bus žymiai didesnis sausmedžiui augant palankioje aplinkoje.
Valgomieji sausmedžiai, su veislinėmis variacijomis – kryžmadulkis augalas, tad norint gero ir nuolatinio derliaus, reikia sodinti ne vieną krūmą. Krūmai neturėtų būti toli vienas nuo kito – geriausia apie 1,5 metro. Geriausia sodinukus sodinti rudenį arba ankstyvą pavasarį (tikrai ankstyvą, augalas anksti pradeda vegetuoti (išsprogsta), o iki to laiko turi spėti įsišaknyti). Galima sodinti ir vasarą, bet tuomet reiktų pirkti sodinuką augantį vazone.
Visą straipsnį skaitykite 2016-06-09 „Darbe“.
Daugiau įvairiausių praktiškų patarimų sodininkams, daržininkams, bitininkams, šeimininkams ir šeimininkėms rasite www.agronomija.lt
