Knyga su muziejiniu pamušalu
Paprasta, kukli kaimo moteris – turbūt daugeliui tokį pirmą įspūdį palieka lietuvių literatūros klasikės Žemaitės – Julijos Beniuševičiūtės- Žymantienės (1845–1921) portretas. Balta skarele ryšinčią Žemaitę matome literatūros vadovėliuose, toks jos portretas buvo ant 1994 metų laidos vieno lito banknoto.
Tačiau praėjusiais metais pasirodęs Maironio literatūros muziejaus direktorės, rašytojos Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas „Žemaitės paslaptis“, griauna šį mitą. Apie rašytojos spalvingus gyvenimo vingius knygos autorė kalbėjo praėjusį trečiadienį Pumpėnų gimnazijos bibliotekoje vykusiame susitikime. Bibliotekininkės Virginijos Čeponienės iniciatyva, ilgametė Maironio literatūros muziejaus vadovė jau antrą kartą viešėjo Pumpėnuose. Prieš trejus metus ji bibliotekoje pristatė knygą „Šešėlis JMM“, kuri skirta kitam iškiliam lietuvių literatūros klasikui – Jonui Mačiuliui-Maironiui.
Pumpėnų bibliotekos salėje neatsitiktinai matėsi ir pušalotiečių. Šio miestelio kapinėse amžinojo poilsio atgulusi vyriausioji Žemaitės dukra Juzefa ir jos vyras Konstantinas Petrauskas, kuriam rašytoja nebuvo abejinga. Išlikę rašyti meilės laiškai gerokai už rašytoją jaunesniam vyrui buvo viena iš priežasčių, paskatinusi Aldoną Ruseckaitę giliau panagrinėti literatūros klasikės biografiją. „Mane domina 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios moterys rašytojos: Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, seserys Sofija ir Marija Ivanauskaitės – Lazdynų Pelėda ir Julija Žymantienė- Žemaitė. Jos įsiveržė su savo kūriniais kaip lygiavertės, o kai kuriais aspektais ir pranokstančios iki tol karaliavusius rašytojus vyrus“, – paskutiniame knygos puslapyje rašo A. Ruseckaitė.
Medžiagos būsimai knygai autorė sėmėsi Maironio literatūros muziejaus ir kituose šalies archyvuose. O pats biografinis romanas parašytas neįprasta forma – jame siužetas rutuliojasi rašytojos memorialinių daiktų vardu. Maironio literatūros muziejuje saugoma viena iš Žemaitės pamėgtų skarelių, taip pat iš Amerikos parsivežti batai, pirštinės, rankinukas, piniginė. Pavyzdžiui, skarelės vardu knygos autorė bando paaiškinti, kodėl Žemaitė taip mėgo šį galvos apdangalą, o rankinukas atskleidžia kelionės namo iš Amerikos tam tikras paslaptis ir peripetijas. „Taigi šią knygą galima vadinti su muziejiniu pamušalu. O jaunimui, norint suprasti kai kuriuos dalykus apie Žemaitę, reikia pasenti“, – šyptelėjo A. Ruseckaitė, žvelgdama į salėje sėdinčius gimnazistus.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-04-07 „Darbe“.
