„Vaškuose, ko gero, visi puikiai pažįsta bitininką Kazimierą Beinoravičių ir nuostabią jo žmoną Julytę. Beinoravičių sūnus Laimutis bitininkauja kartu su tėvais, perėmęs jų sukurtą bityną. Laimutis už šaunų bitininkavimą jau yra gavęs keletą apdovanojimų. Vieną – iš pačios žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės rankų.
Kazimierą aš pažįstu nuo vaikystės, nes mokėmės toje pačioje klasėje. Gerai atsimenu ir jo tėvelį – irgi bitininką, gyvenusį netoli Vaškų, Vingrelių kaime. Bitininkai Lietuvoje gerbiami nuo seno. Juk bitė – šventas gyvūnas, o medus – ir vaistas, ir maistas.
Kolūkių laikais mus, moksleivius, siųsdavo talkinti kolūkiečiams – ravėti burokų, kasti bulvių, rauti linų. Kai dirbdavom netoli Beinoravičių sodybos, jos šeimininkai visada pavaišindavo obuoliais, medumi. Vaikams tai būdavo neišpasakytas skanumynas, juk bites laikydavo ne visi. O svarbiausia, kad vaišindavo iš širdies.
Kaip mes apsigyvenom Vaškuose, vėl susitikau su buvusiu klasės draugu Kazimieru, susipažinau ir susidraugavau su jo žmona Julyte. Nuoširdžiai pasikalbam ne tik apie ūkį ir bites, bet ir apie gėles, pyragus, net… sapnus. Julytė – geraširdė, supratinga, nepaprastai miela moteris. Kiekvieną, atėjusį į Beinoravičių namus, sodybos šeimininkai pasitinka maloniai ir svetingai.
Norėčiau palinkėti visai bitininkų Beinoravičių šeimai visuomet likti tokiais, kokie esate, stiprios sveikatos ir kuo geriausios kloties“.
Pelnė pažangiausio bityno titulą
Toks vaškietės Janinos Remeikienės laiškas paskatino mus apsilankyti jame minimoje bitininkų šeimoje.
Juo labiau kad Laimio Beinoravičiaus bitininkystės ūkis šiemet pelnė Pažangiausio bityno Lietuvoje vardą. Šalies bitininkų sąjungos prezidentas Algirdas Skirkevičius vaškiečiui įteikė šį titulą liudijantį diplomą ir krištolo taurę, o žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė apdovanojo ministerijos padėkos raštu: už pažangių bitininkavimo metodų diegimą ir efektyvų ES paramos panaudojimą bitininkystėje.
Laimis – jau trečios bitininkų Beinoravičių kartos atstovas. Bitininkavo jo senelis, kuris, kaip vėliau ir tėtis Kazimieras, daug metų prižiūrėjo kolūkių bitynus – „Įstroje“, Saboniuose. Kelias dešimtis bičių šeimų Beinoravičiai visada turėjo ir savo sodyboje. Laikyti didesnio nuosavo bityno sovietinė valdžia neleisdavo.
Zina MAGELINSKIENĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-12-22 „Darbe“.
