Galima daug kalbėti apie neįgaliuosius, bet geriausiai kiekvieno situaciją ir poreikius žino jie patys. Šūkis – „Nieko apie neįgaliuosius be pačių neįgaliųjų“ vis dažniau girdimas iš likimo nuskriaustųjų lūpų. Tačiau net ir labai išsivysčiusių valstybių už sprendimų priėmimą atsakingi vyrai ir moterys šio šūkio principus praktikoje ignoruoja. Gal jie veikia iš inercijos kaip įpratę iš anksčiau, gal tiesiog nepamąsto, o gal mano, kad tai nereikšmingai maža žmonių grupė.
Norėdami būti išgirsti ir suprasti neįgalieji turi dažniau burtis ir kelti savo teisėtus reikalavimus. Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis neįgalūs žmonės iš visos Europos dalyvavo „Savarankiško gyvenimo tinklo“ (angl. indepemdent living network) organizuotuose renginiuose Briuselyje.
Iš Lietuvos šiame tarptautiniame renginyje dalyvavo 10 žmonių, turinčių vienokią ar kitokią negalią. Su jais vyko keli lydintys asmenys, nes kelionės į Briuselį sąlygos, judėjimas gatvėmis, patekimas į pastatus, orientavimasis, naudojimasis viešuoju transportu net ir Europos Sąjungos sostinėje nėra tinkamas tiek fizinę, tiek kitokią negalią turinčiam neįgaliajam.
Atstovauti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai buvo patikėta pasvalietei silpnaregei Rasai Rimkūnaitei. Ji pasidalino mintimis iš kelionės į Briuselį, kur vyko susitikimai su europarlamentarais, neįgaliųjų eitynės Belgijos sostinės gatvėmis, posėdis Europos parlamente bei konferencija neįgaliųjų teisių klausimais.
Pranas PLIUŠKA
Visą straipsnį skaitykite 2015-10-08 „Darbe“.
