Aukščiausioje rajono vietoje, ant Velniakalnio netoli Kriaušiškių, buvo švenčiama Baltų vienybės diena, uždegtas laužas, skambėjo Vaškų ir Nairių folkloro kolektyvų atliekamos senosios lietuvių dainos. Taip rugsėjo 22-osios vakare mūsų krašto žmonės jau tradiciškai atsiliepė į kvietimą kartu su visais baltų genčių palikuonimis Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje įsitraukti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.
Vaškų seniūnas Kęstutis Jasėnas sakė perskaitęs, kad būtent šį vakarą ugnis uždegta 156 vietose Lietuvoje ir pustrečio šimto Latvijoje:
– Gyvenimo išbandymai mus verčia dar tvirčiau susitelkti vienybei. Baltų gentys – žiemgaliai, žemaičiai, sėliai, latgaliai, nalšėnai, skalviai, prūsai, jotvingiai, galindai ir kitos – buvo giminingos kalba, papročiais, religija, kultūra. Tačiau šiandien baltų kalbomis, kurios vienos archajiškiausių indoeuropietiškoje šeimoje, pasaulyje tebekalba tik lietuviai ir latviai.
– Juk čia pat, visai netoli, gyvena broliukai latviai. Mūsų tėvai ir seneliai net latvių kalbą mokėjo, o latviai ir lietuviškai galėjo susišnekėti, – prisiminė Tetirvinų bendruomenės pirmininkas Algirdas Mulevičius. – Ir šiandien su latviais draugaujam, ypač su bičiuliais iš Iecavos vieni pas kitus važiuojam. Vaškų seniūnijai taip pat linkiu susirasti draugų latvių.
Algirdas Mulevičius pritarė ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimo iniciatyvai. Seime pateiktas siūlymas įteisinti rašybų visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki w, q ir x įtraukimo. Tokia nuolaida akivaizdžiai nebūtų teisinga ir naudinga Lietuvai. Šalininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino – Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba. Leidus rašyti pasuose vardus ir pavardes svetimomis kalbomis vietoj lietuvių,daugybė žmonių negalės jų perskaityti ir suprasti. Tarkim, nei Amerikoje, nei Vakarų Europoje lietuviškai rašyti pase š ar č tikrai neleis…
Taigi Baltų vienybės diena minima, pažymint Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai, 1236 metų rugsėjo 22-ąją sumušė Kalavijuočių ordiną. Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto. Saulės mūšyje sutriuškinus Kalavijuočių ordiną, buvo nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas. 2000-aisiais Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės švente. Beje, rugsėjo 22-osios vakare Saulė pasiekia Rudens lygiadienio tašką. Tiesiog toks sutapimas.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-09-26 „Darbe“.
