Dar nepraėjus grėsmei visiškai išnykti pasvalietiškam alui, tęsiame rašinių ciklą apie veiklos kol kas neatsisakančius ištikimiausius mūsų krašto aludarius. Šią savaitę lankėmės Joniškėlyje – UAB „Joalda“ priklausančioje alaus darykloje. Kadangi joje per mėnesį dar pagaminama po keliolika tonų alaus, nesuklysime pasakę, kad šiuo metu joniškėliečiai aludariai dirba sėkmingiau ir už savo kolegas pasvaliečius. Tad jei nebūtų likę kaimiško naminio alaus , „Joaldos“ gaminamą produktą teisingiausia būtų vadinti ne pasvalietišku, o joniškėlietišku alumi.
Pradžia buvo daugiau nei kukli
Kad visko pradžia buvo naminis „gyvas“ alus, neneigia ir bendrovės įkūrėjas Algimantas Rimkevičius. „Pirmą kartą salyklinį alų padariau 1994 metais, sudaiginęs maišą, kitaip tariant – „lietuvišką centnerį“, miežių. Naudojau paprastą medinį kubilą, alų sukošiau į statinę ir apie kokią nors didesnę ir modernesnę alaus daryklą tada nė nesvajojau. Bet alų dariau vis dažniau, nes jo paklausa didėjo. Todėl nutariau rimtai imtis aludarystės. Juolab kad šiam verslui sąlygos buvo gan palankios, nes tada smulkieji aludariai mokėjo tik simbolinius mokesčius, „nesmaugė“ jų ir dideli akcizai. Didinant gamybos apimtis, pavykdavo šiek tiek daugiau ir uždirbti. Gautą pelną investuodavau į modernesnę ir galingesnę įrangą, alaus rūšių asortimento plėtimą. Tokios strategijos stengiamės laikytis ir dabar. Nors per pastaruosius kelis metus situacija pasikeitė ne smulkiųjų aludarių naudai“, – kalbėjo A. Rimkevičius.
„Joaldos“ savininkas vadovavimą bendrovei, o tuo pačiu – ir alaus daryklai, prieš penkerius metus perleido sūnui Dariui. Taigi galima teigti, kad Rimkevičių giminėje – mažiausiai keturios aludarių kartos. „Kaip ir seneliai, visą alų gaminame tik iš salyklo. Skirtumas tik tas, kad dabar galime pasiūlyti didesnius jo kiekius ir daugiau rūšių“, – tikino aludaris Algimantas.
Edvardas BALČIŪNAS
Visą straipsnį skaitykite 2015-09-19 „Darbe“.
Jo,juodasis patyko.O visi kiti- nekaip.
Darbas emesi komercines reklamos.Pas juos arba savivaldybes ponukai reklamuojami,arba komercine reklama.Na dar keletas visuomeniniu iorganizaciju,kuriuos <kuruoja< valdantieji-konservatoriai.O neprijauciantis ju <politikai< visai pamirstami…….
Nesiginčyju su Jūsų kritika, stačiai, pritariu. Tačiau dėl alaus „reklamos“ drįstu mažumėlę paprieštarauti. Nedaug dalykų atminty beliko, kai sakai, tarkim, alus, o asociacijos – Biržai, Pasvalys, Joniškėlis… (necituosiu Jablonskio su jo žinomuoju „alus gerti sveika“ ir geografine Lietuvos nuoroda, kur tai daroma…). Ekskursas „į paraštes“: daugelis dar atsimena tokią D. T., poetę, eseistę, dainų tekstų autorę, politikę etc. etc., na, tą, kuri po skyrybų viešai apatinius skalbėsi, bandžiusią įteisinti samagono gamybą… (nesvarbu, kaip tą samagoną bevadintum: krūminuke, rugio ašara ar dar kaip…). Neprigijo šis gėralas mūsų kraštuose, nors tu ką. Neprigijo, nes nuo seno čia ragavom alų (nepainiokit, prašom, su „dustu“, „buroknica“, duonos plutų ir cukraus broga etc.). Kalbu apie tikrą, salyklo! Todėl tėvas&sūnus Rimkevičiai – „malačiai“, šaunuoliai, jog neapleidžia tikrojo paveldo vagos! Ačiū jiems.
Apie išponėjusius „visažinius“ valdžiukėj sėdinčius pasakysiu štai ką. p. Balčiūno vaizdelyje yra eilutė: „… pasekmių turi ir įvestas draudimas pardavinėti alų ne didesniuose nei 1 litro tūrio buteliuose…“. Autorių, šio sumanymo prastūmėją ir globėją į dienos šviesą!! Ponas Balčiūnas šešėlyje tūnančio gal ir nedrįs paviešinti, tačiau jo kolegė ponia Magelinskienė galėtų… (prabočykit, kad kalbu apie „šešėlį“: tas 1 L autorius save pristato kaip ŠEŠĖLINIS ministras, todėl guvesnio mąstymo skaitytojams neturėtų kilti sunkumų, aiškinantis „kas yra kas“…). Tėkštelkit, ponia Magelinskiene, interviu su „visažiniu“, nepamiršdama paaiškinti, kodėl alaus naudojimas, nežiūrint į tuos 1 L „bambalius“, tik auga, polimerų (PET) atliekų kiekiai – kosminiai, o šiaip jau tie Lietuvos varguoliai pagal absoliutaus etilo spirito sunaudojimo kiekius pralenkė Rusiją? Net be įteisinto eseistės samagono…
rašo:Labas rytas, Migle ,čia apie tas problemas, kuaris kuriame patys .. Juk išorinių problemų yra nedaug, didelę dalį problemų sukuriame patys.. Žinoma, kad iš jų mokomės, bet pravartu mokytis ir to, kaip jų nekurti .Ačiū už gerus žodžius , užeisiu ir pas jus .
Taip ir nesupratau pas ka uzeisit: I Alsteka alaus ar I I Darbs del straipsnio ?