Rudenį mokiniai ir mokytojai mini dvi svarbias datas: mokslo metų pradžią ir mokytojo dieną.
„Rugsėjo 1-oji mums – tarsi mažosios Kalėdos.“ Šiuos žodžius prieš keletą metų teko girdėti iš vienos gėlių pardavėjos. Suprantama, juk pirmąją mokslų metų dieną yra įprasta dovanoti žiedus savo mokytojams, tad tūkstančiai mokinių skuba į gėlių kioskelius. Kita svarbi šventė – Mokytojo diena minima spalio 5-ąją. Už lango – rugsėjo vidurys ir šiame „pedagoginiame tarpušventyje“ pabandėme išsiaiškinti, ar gėlės tebėra geriausia dovana mokytojui.
Daugiau nei dvidešimt metų gėlėmis prekiaujanti Bronė Strelčiūnienė pastebi, kad kasmet žiedų parduodama vis mažiau. Rugsėjo 1-ąją karaliauja kardeliai. Tai neatsiejamas mokslo metų pradžios simbolis. Tiesa, jei anksčiau buvo įprasta pirkti bent jau po tris žiedus, pastaraisiais metais apsiribojama vienu. Pagrindiniai klientai – pradinių ir jaunesnių klasių moksleiviai.
– Vyresni retai užsuka, o paklausti, ar nereikia gėlių, atšauna: „Negi mes sveikinsim mokytojas?!“ – sako B. Strelčiūnienė.
Verslininkės teigimu, Mokytojo dieną klientų netrūksta, tačiau didžiausias moksleivių antplūdis būna pavasarį per paskutinio skambučio šventę.
Apie rugsėjo 1-ą mažėjančią gėlių paklausą kalba ir netoli autobusų stoties esančio gėlių kioskelio savininkė Regina Burkevičiūtė.
– Anksčiau, prieš mokslo metų pradžią, pirkėjų eilė nusidriekdavo net už durų, dabar to jau nebėra. Prieš kelis metus parduoti 100 litų kainuojančią puokštę nebuvo jokių problemų, šiandien klientų tenka gerokai paieškoti. Labai jaučiasi, kad sumažėjo žmonių, dalis išvažiavo į užsienį, o vietiniai pinigų, matyt, taip pat per daug neturi, – samprotavo pašnekovė, – dažnas pirkėjas dar pagalvoja ar nupirktą žiedą įvynioti į 30 centų kainuojantį celofaną.
Pagrindiniai R. Burkevičiūtės klientai – gimnazistai. Ne vieną jų pažįsta ir gerai sutaria. Regis vileišiečiai myli savo pedagogus: spalio 5-ąją Regina gėlių parduoda net daugiau nei rugsėjo 1-ąją. Beveik 9 metus dirbančią gėlininkę piktina visuomenėje vyraujančios, gamtos ritmo neatitinkančios, mados.
– Paskutinio skambučio šventė, išleistuvės – tai tos akimirkos, kai neapsieinama be gėlių. Tačiau šių iškilmių gėlių mados man nesuprantamos. Gamtoje juk viskas sudėliota: po žiemos ateina pavasaris. Po šalčio ir sąstingio, kalasi snieguolės, neužmirštuolės, purienos ir t. t. Tai natūralu. Kiekvienas metų laikas turi savo išskirtinį žavesį. Tuo reikia naudotis. Deja, realybė kitokia. Dabar reikia „kažko“, ką matė madingame žurnale ar nusižiūrėjo iš kaimyno. Ir neša mokyklon kardelius (rudeninę gėlę!) paskutinio skambučio proga…
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2015-09-19 „Darbe“.
