Naktimis į dangų kylančios signalinės raketos, ginkluoti, veidus maskuojančiomis spalvomis išsidažę žmonės ir aidintys šūviai. Tai ne vaizdas iš karo filmo, o realybė, kuria visą savaitgalį gyveno Joniškėlio krašto gyventojai. Čia vyko Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vertinamosios lauko taktikos pratybos ,,Gudrus ir stiprus aukštaitis 2014“.
Žvarbų penktadienio vakarą namo grįžtančių Švobiškio ir Narteikų kaimo gyventojų laukė staigmena – patikros punktai, įsikūrę gyvenviečių prieigose. Buvo keista, įdomu ir šiek tiek nejauku, kai prie sustabdyto automobilio prieidavo maskuojančią aprangą vilkintis ir automatu ginkluotas karys. Atrodė, tik ir lauk įsakymo išlipti iš automobilio, sulaikymo ar kitos nemalonios procedūros. Tai ko nepažįsti, su kuo nesi susidūręs, to labiausiai ir bijai… Tiesa, įtampa atlėgdavo vos išgirdus: „Labas vakaras. Lietuvos kariuomenė. Vyksta pratybos. Saugaus kelio namo.“ Važiavau naktį. Automobilio žibintai iš tamsos skraistės vis išplėšdavo ginkluotų žmonių siluetus. Teisybę pasakius, net ir žinant, kad tai tik pratybos, žaidimas, jaučiausi labai keistai. Tai nebuvo baimė. Greičiau nerimas, inspiruotas sudėtingos geopolitinės situacijos. Girdėjau, kad tomis dienomis panašiai jautėsi ne vienas. Viena švobiškietė prisipažino: „Žinau, kad tai mūsų kariai, mūsų žmonės. Bet vis pagaudavusi save galvojančią, kas būtų, jei tas gretimo kiemo name įsikūręs ginkluotas žmogus būtų svetimos, nedraugiškos valstybės pilietis. Pasidarydavo labai baisu“.
Pratybos ,,Gudrus ir stiprus aukštaitis 2014“ buvo pradėtos planuoti dar praeitais metais vykusiuose tarptautiniuose mokymuose. Apie tai papasakojo 5-osios savanorių rinktinės vadas, pulkininkas leitenantas Andrius Mickus, improvizuotoje spaudos konferencijoje, kuri vyko Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos šaudykloje. Būtent čia buvo įsikūrusi rinktinės vadavietė.
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį rasite 2014-10-28 „Darbe“.
