Lietuva, turbūt, vienintelė pasaulio šalis, labiausiai puoselėjanti kryžių statymo tradicijas. Dėl to devynioliktajame šimtmetyje Lie-tuva buvo vadinama net kryžių žeme. Šios prasmingos ir gražios tradicijos nepajėgė užgniaužti uolūs sovietinės ateistinės ideologijos šaukliai. Net buldozeriai buvo bejėgiai prieš garsųjį Kryžių kalną. Kryždirbystės tyrinėtojai akcentuoja, kad kryžius simbolizuoja tris svarbiausias krikščionybės kategorijas: tikėjimą, viltį ir meilę. Prieš trylika metų, 2001-aisiais, Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) Lietuvos kryždirbystę pripažino nematerialiu pasaulio kultūros paveldo objektu.
Ši tautos tradicija prisiminta per Žolinę Ustukiuose, kur vyko naujo kryžiaus šventinimo ceremonija. Apie tai kalbėjo rajono Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, šventinio renginio vedėja, kaimo kultūros namų administratorė Vilma Stepanovienė ir kryžių šventinęs Pasvalio bažnyčios klebonas Albertas Kasperavičius. Pasvaliečio tautodailininko Stasio Motiejūno sukurtas naujasis kaimo kryžius iškilo toje pačioje vietoje, kur rymojo jo pirmtakai – prie tilto per Mūšą, ties kelių sankryža į Ustukius, Vaškus ir Pasvalį.
Ustukietis, Savivaldybės admi-nistracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius susirinkusiesiems papasakojo iš kartos į kartą perduodamus prisiminimus apie kaime stovėjusius kryžius. „Mano tėtis ne kartą yra pasakojęs tai, ką girdėjęs iš savo senelio. Aštuonioliktojo šimtmečio viduryje Ustukių kaimą nusiaubė baisus gaisras – nepaliesta ugnies išliko tik viena sodyba prie dabartinio Ustukių tilto. Norėdami ateityje išvengti tokių nelaimių, kaimo gyventojai sumanė pastatyti du metalinius kryžius: vieną kaimo pradžioje, kitą – prie paskutinės sodybos. Ustukiečiai visą mėnesį kasdien meldėsi prie abiejų kryžių“, – pasakojo P. Petkevičius.
Visą straipsnį rasite 2014-08-19 „Darbo“ numeryje.
Sigitas KANIŠAUSKAS
