Sausakimša salė ir emocijų jūra. Taip trumpai būtų galima apibūdinti praeitą penktadienį vykusią „Pasvalio krašto deimančiukų“ pagerbimo ceremoniją, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dienai.
Sumanymas – banaliai paprastas. Eiliniai žmonės siūlo, renka ir apdovanoja šalia gyvenančius ir dirbančius draugus, bendradarbius, bičiulius. Idėja nesudėtinga, tačiau, kaip parodė dviejų metų praktika, jos efektas prilygsta sprogimui.
Tai buvo staigmenų ir netikėtumų vakaras. Neįmanoma nupasakoti žvilgsnio sūnaus, kuris scenoje išvysta senutę motiną, ar sunkiai tvardomų gydytojos, kuriai apdovanojimą teikia 18 metų gydytų pacientų tėvai, emocijų…
Kaip ir visi konkursai, taip ir „deimančiukų“ rinkimai, po truputėlį pradeda apaugti įvairiomis apkalbomis ir sąmokslo teorijomis. Tačiau praeitą penktadienį Pasvalio kultūros centre skambėjusios ovacijos liudija tik vieną – scenoje ne atsitiktinės asmenybės. Tai žmonės, kurie turi neabejotiną autoritetą ir žmonių palaikymą.
Šią šventę padėjo kurti didžiulis būrys žmonių. Ypatingą AČIŪ tariame Pasvalio kultūros centro darbuotojams – direktoriui Robertui Lavickui, režisierėms Astai Liukpetrienei ir Ramunei Uždavinienei bei visam personalui.
Nuoširdžiai dėkojame „Darbo“ bičiuliams: uždarosioms akcinėms bendrovėms „Pasvalio melioracija“, „Svalex“, „Alsteka“, Pasvalio „Rotary“ klubui, rajono savivaldybei, S. Kvedarauskienės įmonei. Ir, žinoma, visiems tiems, kas mums rašė, skambino, siūlė kandidatus ir nuoširdžiai už juos balsavo. Tai buvo žmogiškumo ir nuoširdumo šventė, kurią sukūrėte Jūs.
Visą straipsnį skaitykite 2016-03-15„Darbe“.
Nuotraukoje: Keturiolika metų Lietuvoje gyvenantį Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos kleboną Domingo Avellaneda Cabanillas (1165 palaikymo balsai) mūsų skaitytojai išrinko „Pasvalio krašto deimantu“. „Aš Lietuvą myliu ne todėl, kad jinai graži. Lietuva yra graži, nes aš ją myliu,“ – susirinkusiesiems sakė kunigas Domingo.
Langs TV vaizdo įrašas.
