Išsipildė sena vaškietės svajonė auginti erdviuose šildomuose šiltnamiuose 

„Čia mano visas laisvalaikis ir net naktys“, – prisipažįsta vaškietė Inga Račkauskienė. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Našlaitės, ledinukai, begonijos… Pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų, kopūstų sodinukai… Ridikėliai, salotos, špinatai, greitai bus pjaunami kopūstai… Gėlės ir daržovės, visų ir neišvardinsi, auga Vaškuose, Ingos Račkauskienės trijuose dideliuose šildomuose šiltnamiuose. Užsukti įsigyti augaliukų ir ankstyvų daržovių kviečia „Augalų kampelis Vaškuose“.

– Tai tik pradžia ir labiau mano pomėgis, – kukliai sako Inga, dirbanti dar ir Vaškų gimnazijoje. 

Vaškų krašto žmonės pasidžiaugia, kad dėl kiekvieno daigelio, šviežios salotos ar ridikėlio nebereikia lėkti į Pasvalį, ypač, kai neturi savo automobilio ir tenka taikytis prie autobusų grafiko ar samdyti taksi. 

– Geranoriškai palaiko ir mūsų seniūnas Kęstutis Jasėnas, džiaugiasi, kad mūsų mažame miestelyje atsiranda daugiau veiksmo ir gyvybės, – Inga atskleidžia, jog ateina močiutė vienos ar dviejų našlaičių, senukas užsisakė pomidorų daigų, tik laukia šiltesnių orų.

Atvažiuoja žmonių ir iš aplinkinių kaimų – Nairių, Kyburių, Kalneliškių, Butniūnų… 

„Tai tik pradžia ir viskam reikia patirties, žinių. Be galo svarbu žinoti, kokias žemes parinkti, kaip tręšti, kaip genėti. Pasimokau, ko kitais metais nebedarysiu“, – pripažįsta Inga Račkauskienė. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

– Būna, kad senelis dar vairuoja, tačiau į didesnį miestą jau nedrįsta judėti, – vaškietė pastebi, kad užsuka įvairių klientų, net kraštiečių iš sostinės, tarkim, pakeliui į kapines… 

Inga prisimena seniai svajojusi apie didelius šildomus šiltnamius, kai dar mokėsi kraštovaizdžio specialybės: 

– Bet vėl galvojau, jog ši svajonė – ne man, ką aš viena pasidarysiu… Kaimynystėje mirė močiutė ir nusipirkau sodybą, kur teko gerokai paplušėti, kol ją sutvarkėm. Po to buvo daržas, augo bulvės… 

Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Toliau Inga atskleidė, kaip Savivaldybėje lankėsi dėl neformalaus vaikų švietimo būrelio ir netikėtai sutiko rajono Vietos veiklos grupės vadovę Heleną Simonaitienę: 

– Anksčiau buvau jai kažką nupynusi, tad Helena pasiūlė rašyti projektėlį, susijusį su amatais, tautodaile, tarkim, krepšių pynimu iš vytelių. 

Tačiau Inga tuojau paklausė apie galimybę įgyvendinti savo seną svajonę – šiltnamius: 

– Pasirodo, ir toks projektas įmanomas. Susidėliojau, man padėjo Pasvalio socialinės iniciatyvos vadovė Viktorija Gaspariūnaitė. Gavom Europos Sąjungos paramą, bet tik pusę reikalingos sumos, už kurią pasistatėm tris 120 kvadratų šiltnamius ir šildymo krosnis. Daugiau viską tenka pirkti už savo lėšas – tiesti vamzdynus, įsirengti laistymo sistemą, įsigyti plėvelių, dangų, stalų, vazonų, žemių, trąšų, sėklų… 

Moteris išsitaria, jog be proto sunku, su projektu, kurio esmė – susikurti darbo vietą, ir labai daug įsipareigojimų. Į šią veiklą investuoja tūkstančius ir triūsia neretai dar gerokai po vidurnakčio. 

Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Ne visur įrengta laistymo sistema, tad vandens reikia patiems prinešti. O ir šiltnamiuose vos dieną nebuvo elektros, sustojo laistymas ir augaliukai pradėjo keipti. Arba per vėtrą dingsta elektra, krosnies negalima užkurti, o septyni laipsniai šalčio ir augalus reikia kažkaip išsaugoti. Dėl tokių netikėtų elektros dingimų vertėtų įsigyti generatorius. 

– Tai tik pradžia ir viskam reikia patirties, žinių, – pripažįsta Inga. – Be galo svarbu žinoti, kokias žemes parinkti, kaip tręšti, kaip genėti. Pasimokau, ko kitais metais nebedarysiu. 

Vaškietė pasidžiaugia, kad labai daug padeda šeima ir draugas. 

– Vienuolikmetė anūkė Luka vis klausia: „Močiute, ką padėti?“ – šypsosi Inga. – Ir dukra, ir sūnus čia įsitraukę. Ateina žmonių tiesiog pasižiūrėti, pasigrožėti augaliukais, jiems kaip terapija tos spalvos ir kvapai, tarkim, mėtų. Ateina pasišnekėti. Kiti siūlosi padėti… 

Šiltnamius pasistatė 2020-aisiais, juos įrenginėjo, o praėjusią vasarą pradėjo nuo pomidorų, agurkų, baklažanų, petunijų. Toks buvo pirmas išbandymas. 

– Paskui iš rudens rūpinomės naujų daigelių, ieškojom informacijos, kur ko geriau įsigyti, kad būtų ir kokybiška, ir ne tiek brangu, – Inga pastebi, jog kiti kolegos nelinkę nuoširdžiai dalintis žiniomis turbūt dėl konkurencijos, ir tai suprantama. 

Jau vasario mėnesį pradėjo daigelius auginti, juos tenka persodinti bene tris kartus. 

– Stengiamės auginti, ko žmonėms reikia. Našlaičių turėjom dvylikos spalvų. Tikrai labai gražios užaugo, tik visiems norintiems neužteko. Auginam ledinukų, begonijų, – pasakoja Inga. – Auginam, ko reikėtų darželiams – petunijų, sulfinijų, jurginėlių, serenčių, foninių viksvinių augalų. Kaimo žmonės pageidauja senovinių gėlių, kokios augo senolių darželiuose. Nori levandų ir apskritai daugiamečių gėlių. Klausia, ar neturėsim vaismedžių, jazminų, alyvų kerelių. Esam atsivežę tik įvairių kadagiukų, kuriuos žmonės labai perka, ypač kapams. 

Feisbuko paskyroje „Augalų kampelis Vaškuose“ Motinos dienos proga organizavo konkursą dekoratyviniam krūmeliui laimėti. Laimėtoja grūžietė Genė Domarkienė dėkojo už dovaną – gražų augaliuką ir šviežias daržoves…

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.