Salotiečiai kviečia į šimtmečio „Antanines ant Mūšos“!

Sakoma, kad visi pasaulinio garso miestai turi stovėti ant septynių kalvų. Tokia yra Roma, tokį mes žinome Vilnių. Tačiau kiekvienas, bent kartą dalyvavęs Saločiuose organizuojamose „Antaninėse ant Mūšos“ jums drąsiai pasakys, jog norint, kad apie tave sužinotų visas pasaulis, pakanka dviejų upės krantų ir saujelės beatodairiškai savo gimtinę įsimylėjusių entuziastų.

Ir kas įdomiausia – tai veikia kaip užkratas, epidemija. Kiekvieną kartą šis mažas palatvės miestelis sugeba nustebinti. Ne tik formų įvairumu ar originalumu, bet savo bendruomeniškumu. Šventės organizatorių diktuojamas žaidimo taisykles kasmet priima vis daugiau salotiečių, pasiryžusių savo tėvonijos gatveles paversti tai viduramžių miestu, tai pirklių uostu ar cirko arena. Ir tai veikia! Kiekvienais metais šventė sulaukia gausaus smalsuolių būrio.

Šių metų „Antaninių ant Mūšos“ šūkis – „Dabar prieš 100 metų“. Tai ir šventės moto, ir kartu nuoroda į aprangos kodą – Saločių svečiai bus laukiami pasidabinę retro stiliaus arba tautiniais kostiumais.

Be jokios abejonės, tai aliuzija ir į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kurį salotiškiai šiemet žada švęsti su trenksmu.

Antaninių šventė prasidės jau kitą penktadienį, kai 18 val. Pasvalio kultūros centro Saločių skyriuje bus atidaryta dailės ir rankdarbių paroda „Mūšos turtai“, skirta Lietuvos 100-mečiui paminėti. Saločių ir aplinkinių kaimų kultūros įstaigų organizuojamame renginyje bus pristatyta šimtas krašto kultūrą reprezentuojančių eksponatų – nuo kalvių, medžio drožėjų darbų iki rankdarbių bei profesionalaus meno kūrinių.

Kitą šeštadienį 13 valandą prasidėsiančios „Antaninės ant Mūšos“ žada daug smagių netikėtumų. Aidint „Pajiešmenių brass“ atliekamoms melodijoms, Saločių gatvėmis pajudės teatralizuota kolona. Riedės senoviniai technikos klubo „Retro broliai“ automobiliai, žygiuos persirengėliai, virš kurių galvų sklęs margaspalvis oro balionas! Paklausite – kam toks iškilmingumas? Ne be reikalo. Juk į miestelį ant Mūšos kranto užsuks pats ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija! Aukštų svečių garbei regatos dalyvių laivai bus ištraukti į krantą ir vežami bendroje šventinėje eisenoje.

Kažkurią akimirką visi susirinkusieji bus pakviesti pakelti akis į dangų ir… nusišypsoti. Virš minios skriesiantis dronas padarys šimtmečio salotiečių nuotrauką…

Prezidentinei porai ir visai garbiai publikai pasirodymą dovanos solistė, televizijos projekto „Triumfo arka“ dalyvė, vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto, Klaipėdos muzikinio, Baltijos kamerinio operos, Baroko operos teatruose kūrėja Diana Tiškovaitė (sopranas).

15 valandą šventinį dangų sudrebins lėktuvų programa, o dar po valandos Mūšos krantai šalia senojo Dariaus ir Girėno tilto bus sausakimši. Prasidės tai, ko daugelis tradiciškai laukia ištisus metus – laivų paradas Mūšos upe.

Netikėčiausių formų bei pavidalų laivų armados pasirodymas sutraukia didžiulę žiūrovų minią. Kuo šiemet nustebins vietos auksarankiai, organizatoriai nesutiko atskleisti, tik pažadėjo, kad įsimintinų akimirkų tiek stovintiems krante, tiek plaukiantiems vandeniu užteks su kaupu.

Saulei ritantis vakarop, prasidės muzikinė programa. 17 valandą susirinkusiuosius dainomis, šokiais bei nuoširdumu bandys pavergti Pasvalio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai.

19 valandą visų lauks „Laimingų skaičių“ žaidimas – smagi ir azartiška atrakcija, kurios nugalėtojams gali atitekti naujutėlaitis dviratis, o galbūt… gyvas gaidys. Iš karto po to – dar viena „Antaninių ant Mūšos“ „razinka“. Lietuva, norime to ar ne, visais laikais buvo multikultūrinė šalis. Čia vietos užteko ne tik lietuviams, bet ir gudams, lenkams, rusams, karaimams bei kitų tautų atstovams. Lietuvą savo namais laikė ir didžiulė žydų bendruomenė. Kažkada jų gyventa ir Saločiuose… Todėl labai smagu bei simboliška, kad minėdami valstybės atkūrimo šimtmetį, apie savo buvusius kaimynus prisiminė Antaninių organizatoriai ir pasikvietė Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansamblį „Fajerlech“. Tai bene vienintelis ansamblis Europoje, kurio nariai (ne tik žydai, bet ir lietuviai, rusai, lenkai, ukrainiečiai) populiarina nykstančią jidiš kultūrą.

20 valandą žiūrovų ovacijų tikėsis galingas žemaitiškas duetas – grupė „2 Donatai“, kuriuos dauguma žiūrovų pažįsta kaip televizijos muzikinių projektų „Lietuvos balsas“, „Muzikinė kaukė”, „Žvaigždžių duetai“ dalyvius.

21 valandą startuos diskoteka, kurios dalyvių lauks dar viena muzikinė staigmena – Eros Kakhabrishvili (Gruzija) pasirodymas.

Eros – gruzinas, kuris Lietuvoje surado savo namus. Tai nenustygstanti ir jautrios sielos asmenybė, atkakliai siekianti užsibrėžto tikslo – dainuoti. Gruziniškai temperamentingas, šmaikštus, o kartu vyriškai išdidus Eros malonins klausytojus savo atliekamomis dainomis.

Artėjant vidurnakčiui, prasidės magijos metas. 23 valandą Biržų kultūros centro alternatyvaus folkloro ansamblio „Navija” atliekamos originaliai aranžuotos lietuvių liaudies dainos taps gražia įžanga Mūšos krantinėje prasidėsiančiai ugnies, šviesos ir vandens misterijai, kurią režisuoja Andrėja Gričiutė.

Birželio 10 d. Saločiuose šurmuliuos Šv. Antano atlaidai.

11 valandą Šv. Juozapo bažnyčioje bus aukojamos Mišios. Po jų – koncertas ir programa vaikams „O mes VAI-KAI!“. Dalyvaus Pasvalio policijos lėlių teatras, pasakų personažai, šuniukas Amsis ir Dėdulis Dominykas.

Kitą savaitgalį jūs privalote rasti laiko „Antaninėms ant Mūšos“. Galbūt ten nebus pirmo ryškumo scenos žvaigždžių ar kvapą gniaužiančio šou. Mažiems miesteliams sunku rasti turtingą mecenatą, kurio investicijos padėtų realizuoti pačias drąsiausias svajones.

Tačiau yra dalykų, kurie stipresni už pinigus. Salotiečiai jau ne kartą įrodė, kad sujungus vandenį, orą ir žmonių širdis, gaunamas pats stipriausias emocinis efektas. Toks, koks tik kartą metuose būna ant dviejų Mūšos krantų įsikūrusiuose Saločiuose. Išdrįskite tai patirti ir jūs!

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

  1. O Lietuvos Didysis kunigaikštis Antanas su aksominiu kostiumu ir nepirmo baltumo blauzdinėmis bus? (2016 – ieji, aktorius Antanas Matulas).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *