Europinio traukinio niekas nebesustabdys

Aidos DULKIENĖS nuotrauka.

Vyriausybė jau patvirtino „Rail Baltica“ europinės vėžės specialųjį planą, kuriame nurodyta planuojamos tiesti geležinkelio linijos nuo Kauno iki Latvijos valstybės sienos vieta. Žemės visuomenės poreikiams prireiks Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose. Visą tą žemę, kurios bendras plotas yra apie 950 hektarų, nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1200 savininkų. Privačiai žemei išpirkti numatoma skirti 13 mln. eurų.

Pasvalio rajone būsimo geležinkelio teritorijoje atsidūrė 322 ha privačios žemės. Parduoti savo žemę žmones įpareigoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas, nes „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos svarbos valstybiniu projektu. Neparduoti savo sklypo savininkas tokiu atveju neturi teisės.

Žemės kainos negali būti vienodos

Tad matininkai jau vaikštinėja po ūkininkų laukus, matuodami ir žymėdami būsimojo geležinkelio trasos ribas. Aišku, žemės savininkams tai nėra netikėtumas, nes jie jau pernai buvo perspėti, kad neteks dalies savo valdų dėl ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo. Dauguma ir tiksliai žino, kokio ploto sklypą turės parduoti europinės vėžės geležinkelio statytojams. Tačiau ūkininkams vis dar neramu, kiek bus sumokėta už paimtą žemę. Vyriausybė nutarė, kad pagal rinkos vertę. O ji visuose rajonuose, per kuriuos bus tiesiamas geležinkelis, yra gan skirtinga. Pasvalio rajone hektaras ariamos žemės vidutiniškai kainuoja 5,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu Kauno ir Kėdainių rajonuose – apie 5 tūkst., Panevėžio – apie 4 tūkst., Jonavos – 2,5 tūkst. eurų.

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininko Vilhelmino Janušonio, tokie vertinimai nebūna tikslūs, nes nustatant šiuos rodiklius remiamasi vien tik žemės pirkimo-pardavimo sutartimis. „Žemės kaina priklauso ir nuo ploto, nuo įdirbimo, našumo, taip pat ir nuo to, ar yra veikiantis drenažas. Todėl, perkant žemę, už ją mokama labai nevienodai. Tarkim, Vaškų, Pušaloto, Joniškėlio seniūnijose hektaras kainuoja 6–7 tūkst. eurų, o Pumpėnų – tūkstančiu ar net pusantro pigiau. Žinoma, didesniame lauko plote hektaras kainuoja brangiau. Nes mūsų rajone apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų nebėra. Be to, net ir pačiais nepalankiausiais ūkininkavimui metais dirbamos žemės paklausa mūsų krašte visada viršija pasiūlą“, – aiškino V. Janušonis.

Ūkininkauti bus sudėtingiau

Švobiškio ūkininkas Saulius Čabas dėl per jo laukus eisiančio geležinkelio neteks 5 ha žemės. „Po matininkių apsilankymo sužinojau, kad linija kirs du – 17 ha ir 45 ha laukus. Blogiausia, kad už geležinkelio liks pusė hektaro žemės. Nežinau, ką veiksiu su tuo plotu, nes jokio priėjimo prie jo nebus. Projekto vykdytojai ramina, jog kitapus geležinkelio esančius laukus bus galima pasiekti virš trasos kas 5–10 kilometrų įrengtais viadukais. Bet niekam neįdomu, kokia bus tuose ploteliuose užauginto derliaus savikaina, jei iki jų traktoriais ir kombainais reikės važiuoti keliolika kilometrų. Bandysiu siūlyti, kad valstybė tą kitapus geležinkelio likusį sklypelį nupirktų su projektui paimamais penkiais hektarais. Tikiuosi, kad už žemę bus atlyginama pagal konkrečios vietovės rinkos vertę, o ne pagal valstybės nustatytą vidurkį. Jei už hektarą gautume 6–7 tūkst. eurų, būtų galima įsigyti ar bent išsinuomoti žemės iš kitų savininkų“, – sakė S. Čabas.

Jis taip pat neabejoja, kad ūkininkams teks susitaikyti su būsimais nepatogumais. „Vykdomas ypatingos svarbos projektas, kurio vertė – keli milijardai eurų. Todėl mes nieko čia negalime pakeisti. Turėsime įprasti ūkininkauti geležinkelio kaimynystėje. Tai nebe pirmas valdžios mums pateikiamas išbandymas. Nors dėl to ir patirsime nuostolių, bet, manau, išgyvensime. Gal nereikia baimintis būsimo geležinkelio. Neseniai teko lankytis prie jau nutiestos „Rail Baltica“ atkarpos tarp Marijampolės ir Kauno esančiuose ūkiuose. Įspūdis nebuvo itin blogas. Ten jau sutvarkyti rajoniniai ir vietinės reikšmės keliai, tvarkomos melioracijos sistemos. Ir pas mus neturėtų būti blogiau“, – svarstė Švobiškio kaimo ūkininkas.

Mikoliškyje ūkininkaujantis Saulius Vaičeliūnas neteks maždaug 3 hektarų nuosavos žemės. „Aišku, kad bus nepatogu. Man vienoje geležinkelio pusėje liks 5 arai. Dabar dirbu ir šalia tų penkių arų esantį nuomojamą sklypą. Bet kas bus, jei tos žemės savininkas nebesutiks man jo nuomoti? Prašėme konsolidacijos projekto, bet sužinojome, kad tokia galimybė nenumatyta. Mano nuomone, tikrai būtų galima apsikeisti žemės sklypais. Tada situacija ūkininkams būtų palankesnė“, – svarstė 200 ha nuosavos žemės turintis S. Vaičeliūnas.

Žemės vertę nustatys tarnyba

Tiksli visų numatytų paimti sklypų vertė turėtų būti nustatyta iki šio mėnesio pabaigos. Kad su turto vertinimu susiję klausimai sukels naują nepasitenkinimo bangą, neabejoja ir projekto rengėjai. Esą žmonių lūkesčiai ne visada atitinka realybę ir dėl to jie vertina savo žemę gerokai didesnėmis sumomis nei ši iš tikrųjų yra verta.

Tuo tarpu vadinamieji „trihektarininkai“ ir kiti mažažemiai tikriausiai džiaugsis gavę galimybę iškišti valstybei savo menką sklypą už rinkos kainą.

Ūkininkams liūdna ir dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba privačius sklypus vertina tik pagal savo kriterijus. Todėl jau dabar aišku, kad ji tikrai nebus tokia, už kiek žemę dabar pardavinėja ūkininkai. Lėšas taupančiai valstybei tokie duomenys visiškai nereikalingi. Mokėdama už paimtą žemę, dovanų ar premijų jos savininkams ji tikrai nedalins.

Niekam neberūpi, kad žemė ūkininkui yra svarbiau už pinigus. Juk ją dirbdamas jis gauna savo uždarbį, europines išmokas. Be to, žemės, skirtingai nei pinigų, vertė beveik kasmet didėja. Tarkim, mūsų rajone hektaras dirbamos žemės prieš penkerius metus kainavo vidutiniškai apie 6,2 tūkst. litų, o užpernai – jau maždaug 5,2 tūkst. eurų. Kaip matome šiandien, tai nebuvo paskutinė riba.

Ministerija tik perspėja

Žemdirbių interesus turėtų ginti Žemės ūkio ministerija. Bet kol kas jos pranešimuose – tik perspėjimai. Tokie kaip kad „sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priims Nacionalinė žemės tarnyba, o Susisiekimo ministerija turės informuoti žemės sklypų savininkus, kad jie turi atvykti šių sprendimų. To nepadarius, ginčas dėl atlyginimo dydžio už paimamą žemę visuomenės poreikiams turės būti sprendžiamas teisme“.

Tiesa, žemės ūkio ministerija primena, jog piniginės kompensacijos projekto metu bus mokamos už paimtoje žemėje esančius sodinius, medžius, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti ir pan. Geležinkelio „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Latvijos sienos ir jos infrastruktūros objektams statyti numatoma suformuoti 71 žemės sklypą. Jų bendras plotas – 1244 ha. Išankstiniais skaičiavimais 60–70 proc. planuojamos išpirkti žemės yra žemės ūkio paskirties.

Ūkininkai paimtą žemę šiemet dar gali naudoti pagal paskirtį: užsėti bei deklaruoti pasėlius. Kitamet šiuose plotuose irgi dar bus galima sėti, bet nebedeklaruojant.

Planuojama, kad pirmieji geležinkelio tiesimo darbai mūsų rajone turėtų prasidėti 2021 metais. Taigi ūkininkai jau greitai pamatys galingus buldozerius, kurie nuskus paviršinį dirvos sluoksnį nuo juos ilgai maitinusios žemės. Nedaug teguodžia ir europinės vėžės statytojų pažadas iki darbų pradžios rekonstruoti melioracijos sistemas šalia geležinkelio esančiuose plotuose. Žemė dėl to ten netaps brangesnė.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *