Savivaldybės kultūros paveldo vyresniojo specialisto Gražvydo Balčiūnaičio surinktais duomenimis, rajone yra apie 30 išlikusių dvarų ir jų pėdsakų – paties dvaro ar ūkinių pastatų liekanų. Daugiausia žiniasklaidos, visuomenės ir valdžios dėmesio pelnytai sulaukia Joniškėlio Karpių dvaro kompleksas ir parkas. Turbūt nesuklysime antrąją vietą pagal šį kriterijų skirdami Vytartų dvarui. Už maždaug pusantro kilometro nuo Pasvalio, šalia kelio į Vaškus, medžių tankmėje pasislėpusi dvarvietė, kurioje išlikęs tik gyvenamasis rūmas, nėra saugoma valstybės. Tačiau Vytartų dvaras reikšmingas savo istorine praeitimi, o emociniais ryšiais glaudžiai susietas su buvusiais mokiniais – iki 1968 m. jame veikė mokykla. Šios nedidelės publikacijos tikslas nėra dar kartą priminti spalvingą dvaro istoriją, kurią valandų valandas gali porinti muziejininkams, bibliotekininkams, savivaldybės darbuotojams ir „Darbo“ žurnalistams gerai pažįstamas Kaune gyvenantis buvusių Vytartų dvaro savininkų Chodakauskų palikuonis Saulius Žaldokas.
Dar kartą grįžti prie Vytartų dvaro temos įpareigojo praėjusią savaitę sulauktas Pasvalyje gyvenančios „Darbo“ skaitytojos telefono skambutis. Pavardės prašiusi neminėti pašnekovė domėjosi, kokia dabartinė dvaro teisinė padėtis ir koks tolesnis jo likimas. „Mokiausi Vytartų dvare buvusioje mokykloje, jau vien dėl to negaliu būti abejinga. Daugiau kaip prieš dešimt metų, 2007-ųjų balandį, Tetirvinų kaimo gyventojas Algirdas Mulevičius Vytartų dvare organizavo talką. Tarp talkininkų buvo ir keli mokyklos auklėtiniai. Tvarkėme aplinką, iš pastato išnešėme šiukšles, o smagų ir prasmingą darbą vainikavo kaštono sodinimas. Po kelių dienų „Darbo“ laikraštyje pasirodė reportažas apie šį įvykį: „Vytartų dvaras keliasi iš užmaršties?“ Tad norėčiau sužinoti, kas pasikeitė praėjus dešimtmečiui po šios įsimintinos talkos?“ – teiravosi pasvalietė.
Žvelgiant į aptrupėjusias pastato sienas, atrodo, kad per dešimtmetį iš esmės niekas nepasikeitė – apleistas Vytartų dvaras toliau yra, o minėtą talką primena pastato viduje gulintis stendas „Nesunaikink to, kas dar liko“. Niūrų vaizdą kiek pagyvina langų angas dengiančios medinės plokštės, kurias prieš porą metų piešiniais išmargino Ustukių mokyklos mokiniai. Šią akciją pasiūlė G. Balčiūnaitis ir ji buvo įgyvendinta pasinaudojus Europos paveldo dienų projekto lėšomis.
Dvaro gelbėjimo iniciatyvos – iš vieno asmens
Prieš pradedant kalbėti apie dabartinę Vytartų dvaro teisinę padėtį ir perspektyvas, pravartu priminti bandymus suteikti jam gyvybę. Pagrindinis tokių iniciatyvų autorius buvo jau minėtas Tetirvinų bendruomenės vadovas A. Mulevičius. Prieš dešimtmetį Ustukių, Pervalkų ir kitų aplinkinių kaimų 109 gyventojai pasirašė Seimo nariui Antanui Matului ir Savivaldybės merui Gintautui Gegužinskui adresuotą kreipimąsi „Dėl Vytartų dvaro sodybos išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms“. A. Mulevičiui parašus rinkti padėjo Ustukių bendruomenės pirmininkas Antanas Liubinas, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos mokytojas Egidijus Petrulis ir šviesaus atminimo bibliotekininkė Vitalija Kazilionytė. Kreipimesi rašoma, kad dvaro pastatas, sodybos erdvė galėtų būti pritaikyti visuomeninių, jaunimo organizacijų veiklai, popamokiniam moksleivių ugdymui, kultūros, meno, istorijos paveldo renginiams.
Atskirų diskusijų verta šių metų pradžioje pateikta dar viena A. Mulevičiaus idėja. Pasvalio krašto patriotas siūlo Vytartų dvare steigti Pasvaliečių namus. „Tai neturėtų būti tik atstatytas dvarelio gyvenamasis namas su sutvarkyta aplinka. Neturėtų būti ir įprastinio kaimiško muziejaus filialas, kurio kiemas prigrūstas plūgų, arpų ar kitų rakandų. Tikriausiai ir ne amatų centras su puodų žiedimu ir virvių vijimu… Tokiais dalykais nebenustebinsi. Mūsų vizijos ir jų įgyvendinimas turėtų siekti daug toliau. Keldami pačius ambicingiausius tikslus, talkinant visuomenei galėtume sukurti mums sakralią vietą, į kurią norėtųsi sugrįžti tarsi į Namus, kuriuose būtume laukiami…“ – emocingai rašo Pasvaliečių namų idėjos autorius A. Mulevičius. Jo nuomone, Pasvaliečių namai galėtų tapti brolių Vileišių atminimo įamžinimo, krašto Savivaldos istorijos, Pasvaliečių bendrijos, įvairių kitų susitikimų, taip pat kūrybos ir leidybos centru. Savo paaiškinamajame rašte A. Mulevičius rašo, kad Pasvaliečių namų pavadinimas istorija besidomintiems žmonėms galbūt primena tautinio atgimimo patriarcho Jono Basanavičiaus 1907 metais pateiktą siūlymą Vilniuje, ant Tauro (Pamėnkalnio) kalno pastatyti Tautos namus. Nors buvo nupirktas sklypas, deja, idėja, kuriai pritarė ir broliai Vileišiai, taip ir liko neįgyvendinta…
Pasvaliečių namų idėją A. Mulevičius kovo pradžioje pristatė Vilniuje vykusiame Pasvaliečių bendrijos susirinkime. Tiek šio renginio dalyviai, tiek daugelis žmonių, į kuriuos autorius kreipėsi elektroniniais laiškais, pritarė tokiam kilniam sumanymui. Tai, kad toliau nuo emocingų svarstymų ir kalbų nepasistūmėta, paaiškina buvusios Vytartų aštuonmetės mokyklos auklėtinės, tautosakos tyrinėtojos, humanitarinių mokslų daktarės Bronės Katilevičiūtės-Stundžienės atsakymas A. Mulevičiui: „Mano bėda, kad esu realistė. Dvareliui atkurti (perstatyti ar pan.) reikalingos didžiulės lėšos. Kaip ir vėlesniam kokios nors veiklos išlaikymui. Mano galva, šiuo atveju net gražiausios idėjos kabo ore. Nebent atsirastų mecenatas…“
Užsitęsė žemės tvarkymo reikalai Savivaldybės administracijos investicijų ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Antanavičienė priminė, kad prieš dvejus metus teismo sprendimu Vytartų dvaras perduotas Savivaldybei. Jo savininku tuometė Pasvalio valsčiaus savivaldybė buvo iki 1940 m. birželio 15 d. okupacijos. Šių metų kovo 31 d. Savivaldybės taryba dvarą įtraukė į viešajame aukcione parduodamų objektų sąrašą. Tačiau aukcionas dar nepaskelbtas, anot V. Antanavičienės, dėl dviejų priežasčių. Užsitęsė žemės sklypo tvarkymo reikalai, nes norima prie dvaro sodybos priskirti prie Mūšos prieinantį valstybinės žemės sklypą. Kai bus baigti šie darbai, reikės nepriklausomo turto vertintojo paslaugų, kuris nustatys pradinę aukcione parduodamo dvaro ir žemės vertę. Taigi aukciono realu tikėtis kitąmet.
„Būtų šaunu, jei Pasvaliečių namų ar kita kilni idėja būtų įgyvendinta privačiomis lėšomis. Mano nuomone, pirmiausia mums reikia skirti dėmesį Joniškėlio dvarui ir parkui. Būkime realistai – visų dvarų ar kitų istorinių pastatų biudžeto lėšomis tikrai neprikelsime. Be to, labai svarbu, kad jie turėtų paskirtį. Savivaldybė atgavo senąją Joniškėlio mokyklą, tačiau ji kol kas tuščia stovi“, – savo nuomonę išsakė Savivaldybės meras G. Gegužinskas. Paminėjus per teismą atgautą Joniškėlio mokyklos pastatą, prisiminiau šviesaus atminimo mūsų kraštiečio, Kovo 11-osios akto signataro Romualdo Ozolo idėją joje steigti lietuvių raštijos muziejų.
Savivaldybės kultūros paveldo vyresnysis specialistas G. Balčiūnaitis viliasi, kad naujasis savininkas nesulygins Vytartų dvaro su žeme. Tam tikrų vilčių teikia juo besidomintys galimi pirkėjai, turintys sentimentų šiai istorinei vietai. G. Balčiūnaitis atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbų dalyką – be žmonių sumanumo ir entuziazmo net ir išblizginti senoviniai pastatai bus negyvi. Taip gyvybę Joniškėlio dvarui ir parkui įkvepia mūsų laikraščio redaktorius Viktoras Stanislovaitis, o Raubonių vilnų karšyklai-verpyklai – Vaidotas Gikys ir aktyvi šio kaimo bendruomenė.
