Iš spaustuvės jau parkeliavęs naujausias Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnalas „Šiaurietiški atsivėrimai“ kviečia turiningai praleisti vasarą. Šio numerio temų spektras itin platus.
Iš pirmojo viršelio žvelgiantys broliai Jonas, Petras, Antanas ir Anupras Vileišiai tarsi primena, kad jų atminimo įamžinime dar negalime padėti taško, kol Vilniuje nebus pastatytas paminklas trims iš jų – didiesiems mūsų tautos kėlėjams. Su glausta monumento istorija supažindina šios iš Medinių sodžiaus kilusios giminės biografas prof. Jonas Aničas.
Laikas keičia ne tik žmogaus, bet ir miesto veidą. Tuo galite įsitikinti vos tik atsivertę žurnalą. Jus „pasitiks“ Vido Dulkės fotografijos, kuriose užfiksuotas dabartinis Pasvalys ir toks, koks atrodė prieš gerus tris dešimtmečius. Į dar ankstesnius laikus nukelia Gražvydas Balčiūnaitis. Istorikas sugrąžina į tas baisias 1941 metų vasaros dienas, kai naciai tiek mūsų krašte, tiek visoje šalyje vykdė žydų genocidą. Vitalija Kazilionytė rašinyje apie iš Dovydų kilusį žurnalistą ir rezistentą Julijoną Būtėną primena, kaip svarbu tesėti pažadą, nepaisant nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
„Kokia valdžia bebūtų – be kelnių nebus nei ponas, nei klebonas“, – mėgdavo sakyti paskutinis Kiemėnų kaimo kriaučius Vincas Maskoliūnas. Biržuose gyvenanti jo dukra Saigūnė Rožėnienė iškalbingomis teksto detalėmis it mozaiką dėlioja tėčio paveikslą, parodydama šiais laikais gan reto siuvėjo amato subtilybes. Žurnalistas Antanas Šimkūnas ra- šinyje apie garsų pusbrolį, dirigentą ir chorvedį Petrą Vaičekonį, atskleidžia, kaip žingsnelis po žingsnelio jis siekė savo svajonės, kol ją įgyvendino. Iš Žadeikių kilęs dainingasis ir energingasis P. Vaičekonis šiemet atšventė 80-metį ir kūrybinės veiklos 60-metį.
Nors mokykloje gerai sekėsi matematika, tačiau iš Trečionėlių kilusi Marija Gudonytė pasirinko geografiją. 90-mečio sulaukusi kraštietė dalijasi prisiminimais apie Pasvalį, gimnaziją, savo produktyvią mokslinę veiklą. Ištekėjusi už žinomo žurnalisto Jono Bulotos, pasiliko Vilniuje, kuriame gyvena iki šiol. Šiuo metu sostinėje galima sutikti ir nemažai šalių apkeliavusį programuotoją Vidmantą Zemlerį. Talentingas jaunuolis buvo pastebėtas jau gimnazijoje. Savo gabumus jis lavino Vilniaus universitete, taip pat Šveicarijos federaliniame technologijų institute Lozanoje, praktiką atliko prestižinėje Europos branduolinių tyrimų organizacijoje CERN. Sugrįžęs iš Amerikos, susidomėjo plūduriavimo terapija, kurią ketina vystyti Lietuvoje.
Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Bibliotekų, taip pat Vietos bendruomenių metais. Jie surado atgarsį ir „Šiaurietiškuose atsivėrimuose“: žurnale pristatoma Vaškų Vandos Zaborskaitės biblioteka bei Raubonių kaimo bendruomenė. Pastaroji šio laikraščio organizuotuose „Deimančiukų“ rinkimuose pelnė „Metų bendruomenės“ nominaciją. Raubonys tikrai turi kuo didžiuotis.
Turbūt dažnas iš mūsų užklupus ligai nė nedvejodamas griebiasi vaistų. Tačiau praeitame amžiuje mūsų tautiečiai elgėsi kitaip. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Asta Skujytė-Razmienė atskleidžia, kaip mūsų krašto gyventojai XX amžiuje suvokė ir gydėsi įvairias ligas.
Kraštietė Albina Saladūnaitė yra dažna viešnia kultūriniuose mūsų krašto renginiuose. Kultūros baruose Panevėžio Gabrielės PetkevičaitėsBitės viešosios bibliotekos darbuotoja triūsia kaip ir pati Bitė. A. Saladūnaitės portretą įtaigiai ir iš pačių jautriausių gelmių perteikia kolegė Virginija Januševičienė.
Derlingos Pasvalio krašto lygumos išaugino šešis garsius agronomus. Pirmoje publikacijos dalyje Albinas Kazlauskas pristato tris iš jų: profesorius Bronių Baginską, Joną Kuosą ir Joną Paltaroką. Mūsų krašto žemėje užaugo ir talentingi kūrėjai. Abiturientė Aivita Gegevičiūtė pristato novelių ciklą „Šeši būdai mirti“, kuriame gvildena mirties temą. Ji mūsų kasdienybėje tampa vis labiau banalesnė ir nebetenka tikrojo tragizmo. Sostinėje gyvenantis Zigmas Pakštaitis dienoraščio forma netradiciškai perteikia įspūdžius iš projekto „Misija Sibiras“. Kūryba nesvetima buvo ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje besimokiusiai Gertrūdai Stangvilaitei. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenanti mergina turi kitokių veiklų, apie kurias mielai sutiko papasakoti žurnalo skaitytojams.
Numeris tradiciškai baigiamas kraštiečių pernai išleistomis knygomis. Jas visas surikiavę į lentyną, tikrai turėtume kuo stebėtis.
Įpusėjus vasarai norėtųsi palinkėti, kad „Šiaurietiški atsivėrimai“ taptų Jūsų atostogų ar atokvėpio tarp darbų nuolatiniu palydovu!
Agnė GRINEVIČIŪTĖ
