Pasvaliečių svečias, garsus Lietuvos lenktynininkas, daugkartinis Dakaro ralio dalyvis Antanas Juknevičius, paklaustas, ką patartų jaunimui, svajojančiam apie panašias automobilių ralio sporto aukštumas, ilgai nedvejojo:
– Pirmiausia reikėtų susirasti bendraminčių draugiją – tokią, koks yra jūsiškis visureigių mėgėjų klubas „4×4 Pasvalys“ – ir kartu su jais išmaišyti vietos laukų, miškų ir pelkių bekeles, pajausti tykštančio purvo skonį. Pradėti reikia nuo mažų dalykų, nes, jei tau toji stichija bus svetima, pasijausti joje savu nepadės net milijonai. Mano kelias į Dakarą prasidėjo būtent Lietuvos bekelėse. Pasvalio krašte irgi esu pasiekęs ne vieną pirmųjų savo pergalių, o su minėto jūsų klubo nariais iki šiol esame geri bičiuliai. Vėliau laimėdavau varžybas ir Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Bet, kaip kiekvienas alpinistas tikisi kada nors įkopti į Everestą, taip kiekvienas tikras lenktynininkas svajoja įveikti Dakaro maratoną – visureigių sporto „everestą“, – vaizdžiai palygino garsusis lenktynininkas.
Šiemet – geros permainos
Antanas Juknevičius minėjo, jog pirmasis automobilis, su kuriuo jis ir Aurelijus Petraitis 2003 metais ryžosi įveikti Dakaro ralį, buvo senas „Toyota“ visureigis, įsigytas už 5 tūkst. JAV dolerių. Tuomet šis dviejų entuziastų ekipažas neturėjo net automobilį aptarnaujančių mechanikų komandos. Nusipirko palapines, miegmaišius, šiek tiek būtiniausių atsarginių dalių automobiliui ir išvyko šturmuoti savojo „everesto“. Iš 168 startavusių automobilių tų metų Dakaro ralyje finišavo tik 52, o tarp jų buvo ir Antano Juknevičiaus vairuojama „Toyota“.
– Turėjau daug lietuviškų bekelių varžybų patirties, bet dykumų ralio teko mokytis žingsnis po žingsnio. Kartu auginomės darnią komandą, – pasakojo pasvaliečių svečias.
Antanas Juknevičius kaip bolido pilotas, šturmanas ar komandos vadovas iš viso dalyvavo vienuolikoje Dakaro maratonų. Geriausias jo pasiekimas – 2009 metais kartu su šturmanu Aurelijumi Petraičiu Dakaro lenktynėse iškovota 25-oji vieta.
Šiemet Antanas Juknevičius ir šturmanas Mindaugas Slapšys sėdo į gamyklinį Belgijoje paruoštą „Overdrive“ bolidą.
– Pirmą kartą lenktyniavom turėdami tokią pajėgią techniką. Pamažu ją prisijaukinome, atradome daug niuansų, geriau pažinome ne tik automobilį, bet ir patys save. Tai buvo iššūkis visai komandai. Skyrėsi šio bolido techninė priežiūra, remontas, valdymas ir, be abejo, greitis. Savo kailiu pajutome, jog silpnoji „Overdrive“ vieta yra vairo stiprintuvas. Turbūt daugelis girdėjot istoriją, kaip važiuojant siaurų keliukų serpantinais sugedo mūsų automobilio vairo stiprintuvas. Be jo pasukti vairą – labai sunku, bet padėjo Mindaugas. Visus technikos kaprizus kruopščiai analizuosime, kad ateityje gedimai kuo mažiau apkartintų lenktynes.
Zina MAGELINSKIENĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-03-31„Darbe“.
