Lietuvos Respublikos nacionaliniai interesai ir ekonominė politika

DSCN4491
Ekonomikos mokslų daktaras Audrius Rudys Pasvalyje pakvietė į paskaitą-diskusiją.

Pasvalyje lankėsi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras Audrius Rudys, kuris pakvietė į paskaitą-diskusiją „Lietuvos Respublikos nacionaliniai interesai ir ekonominė politika“. Kitą dieną svečias dalyvavo Žadeikėlių kaimo sodyboje surengtame Tautininkų sąjungos Pasvalio rajono skyriaus sąskrydyje. Be mūsų rajono tautininkų, atvyko Tautininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vicepirmininkas Julius Panka, Tautininkų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus pirmininkas Alfonsas Lupeikis, Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas Reimundas Varapickas.

Nacionaliniai interesai suprantami kaip interesai, kurių įgyvendinimas tiesiogiai ir lemiančiai įtakoja valstybės gyvenimą, galią, vietą tarp kitų valstybių ir kitus esminius gyvenimo toje valstybėje ir pačios valstybės gyvenimo dalykus. Gali būti įvairių siekių, pripažįstamų kaip nacionaliniai interesai. Dėl to, kad tie siekiai dažnai prieštarauja vieni kitiems, būtina susitarti dėl tų siekių hierarchijos. Valstybės galia ir įrankiai turi būti panaudojami tiems siekiams realizuoti. Mano nuomone, šiuo metu paties aukščiausio hierarchinio lygio valstybės siekis turėtų būti lietuvių tautos kaip istorinės bendros kilmės, kultūros ir mentaliteto žmonių bendruomenės, gyvenančios apibrėžtoje teritorijoje – Lietuvoje, išlikimas.

Iš LR Konstitucijos preambulės seka, kad Lietuvos valstybės suverenas yra lietuvių tauta; todėl būtent šios tautos problemų sprendimas turėtų būti pagrindinis valstybės tikslas.

Pagrindinis iššūkis lietuvių tautai dabartyje yra fizinis jos išlikimas, kurį sąlygoja neigiamas natūralios reprodukcijos rezultatas bei beprecedentė Lietuvos istorijoje emigracija – tą iš esmės pripažino net Europos komisija. Kitas labai rimtas iššūkis kyla iš geopolitinės padėties. Jei įvyktų Rusijos agresija Baltijos valstybių atžvilgiu ir jos būtų įtrauktos į naujos Rusijos imperijos sudėtį, neabejotinai jų atžvilgiu būtų įvykdytas nacionalinis valymas; lietuvių tauta būtų išsklaidyta geografiškai po plačią Rusijos teritoriją ir atskiesta Lietuvos teritorijoje. Visuomenės gilesnis socialinis, turtinis, religinis, kultūrinis ir kitoks regimas ar jaučiamas išsisluoksniavimas gresia socialiniais neramumais, kas sąlygoja abiejų aukščiau minėtų grėsmių didėjimą.

Pasaulinė ekonomikos plėtra kelia naujas įtampas. Augantis besivystančių šalių potencialas verčia tas šalis siekti išteklių perskirstymo, o toks perskirstymas neapsieis be konfliktų bei dabartinės ekonominės sistemos sukrėtimų. Neabejotina, kad Lietuvai, kaip mažai šaliai su atvira ekonomika, teks patirti ypač didelius pokyčius.

Visą straipsnį skaitykite 2015-09-08 „Darbe“.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.