Ateinantys 2015-ieji pagal Rytų šalių horoskopus vienur vadinami Ožkos, kitur – Avies metais. Tačiau mes, lietuviai, esam ne rytiečiai, o europiečiai, tad mums avelės kiekvienais metais, artėjant didžiosioms šventėms, tampa vienu iš ramybės ir gerumo, jaukumo ir šilumos simbolių. Avys dažnai vaizduojamos ir prakartėlėse, atkartojančiose vietą, kurioje gimė Jėzus. Kartais prakartėlėse apgyvendinamos gyvos avys, nes tai vieni iš gyvulėlių, galbūt mačiusių Jėzaus gimimą.
Todėl neatsitiktinai Šv. Kalėdų išvakarėse mūsų „Darbas“ svečiavosi avis auginančių ūkininkų, konkurso „Metų ūkis 2014“ trečiosios vietos laimėtojų, pumpėniečių Donato ir Vilmos Matuzevičių šeimoje. Beje, nueinančių ir ateinančių metų sandūros mėnesiai yra tas metas, kai kailiniuotoji banda ima sparčiai gausėti. Avys vedasi ėriukus, o mažieji augintiniai ypač daug džiaugsmo suteikia Matuzevičių šeimos atžaloms – ketverių metukų Melitai, devynmečiui Rokui ir dvylikametei Gretai. Apie septyniasdešimtį galvų turinti pumpėniečių ūkio avių banda per žiemą pasipildys dar maždaug keturiasdešimčia kailiniuotųjų. Matuzevičiai augina Romanovo, Berišon ir Lietuvos juodgalvių veislių avis. Ūkyje yra nemaži pievų plotai, tad ganyklų užtenka. Avytės šiemet ragavo ir itin gausiai užderėjusių moliūgų, dabar sočiai gauna šieno, avižų. Vaikai dažnai nulekia pas jas su duonos kriaukšlelėmis, žiemą neša pušų šakeles, nes tai – puikus vitaminų šaltinis.
Kol kas savo užaugintų avių pumpėniečiai neparduoda – didina ūkio bandą, kas lieka – išsiveža draugai ir giminaičiai. Nukirptas vilnas išgabeno karšti, o Vilma vis pasvajoja, kad, kai turės daugiau laiko, pasistengs, kad visa šeima gulėtų iš natūralios vilnos pagamintuose pataluose.
Ūkininkauti Donatas ir Vilma Matuzevičiai pradėjo 2004-aisiais – prieš gerą dešimtmetį. Didžiausias Donato patarėjas ir pagalbininkas pirmaisiais nelengvais ūkio kūrimo metais buvo jo tėtis – tame pačiame miestelyje gyvenantis Vytautas Antanas Matuzevičius, darbštumu garsėjęs buvusio kolūkio mechanizatorius ir kombainininkas. „Nors tėtis iš pradžių nelabai tikėjo, kad man pavyks sukurti savarankišką ūkį, tačiau gerų patarimų ir talkos tikrai niekada negailėjo. Visas mūsų ūkio mechanizacijos kiemas buvo jo rankose“, – tėčio perduotą patirtį Donatas itin vertina.
Zina MAGELINSKIENĖ
Visą straipsnį skaitykite 2014-12-23 „Darbe“.
