Apie Pasvalio žydų likimą daug rašyta. Kiekviena istorija verta knygos. Šiomis dienomis sužinojome dar vienos šeimos legendą. Ją papasakojo iš Pietų Afrikos Respublikos atvykę vaikaičiai.
Kadaise Pasvalyje gyveno žydai, pavarde Utianskiai. Pramonininkas Samuelis Mordechai Utianskis turėjo patalpas prie Vytauto Didžiojo (turgaus) aikštės, viename iš mūrinių namų, išlikusių iki šiol (anuomet jo numeris buvo 19). Neaišku, ar Utianskiai čia gyveno, ar tai buvo jų įmonės adresas.
Su pirmąja žmona Samuelis Utianskis turėjo septynis vaikus. Tikrai žinoma, jog du iš jų emigravo į Pietų Afriką, dar du – į Rusiją. Su antrąja žmona Samuelis augino tris vaikus, kurie liko Pasvalyje iki Antrojo pasaulinio karo ir, tikėtina, neišgyveno.
Kas gi buvo Samuelis Utianskis? 1932 m. Centralinio statistikos biuro išleistame sąvade „Visa Lietuva“ randame, jog Samuelis Utianskis Pasvalyje verčiasi miško medžiagos ir kuro gamybos verslu, o viešbutį mieste turi jo žmona Chana Utianskienė.
Samuelio sūnus Beras emigravo į Pietų Afriką 1918 metais. Po trijų metų paskui jį išvyko paauglys jaunesnysis brolis Hiršas. Naujoje šalyje broliai sukūrė šeimas, susilaukė vaikų ir anūkų. Ryšys su Lietuva ir Pasvaliu nutrūko, liko nežinomi kitų gentainių likimai. Tik po keturių dešimtmečių, 1963-iaisiais pavyko nusigauti į Maskvą ir susitikti kadaise ten išvykusius brolius ar seseris.
Samuelio Utianskio pavardę iki pat 1940 m. aptinkame Pasvalio telefonų abonentų sąraše. 1941-ųjų birželio tremtinių suvestinėje jo nėra, todėl greičiausiai žuvo holokausto pragare tų pačių metų vasarą ir atgulė Žadeikių miške. Kartu su trimis vaikais iš antrosios santuokos ir kitais tautiečiais.
Gražvydas Balčiūnaitis
Visą straipsnį skaitykite 2014-09-09 „Darbe“
