Adresas: Vilniaus g. 4, LT-39149 Pasvalys
Telefonas: +370 684 48554
El. paštas: pasvaliodarbas@gmail.com
Pasvalyje, Nepriklausomybės gatvėje, buvusios stačiatikių Dievo Motinos Globėjos cerkvės šventoriuje daugiau kaip savaitę darbavosi archeologai.
kristina
Šalia Pasvalio Dievo Motinos Globėjos cerkvės vykdomi archeologiniai tyrinėjimai atskleidė daugiau, nei tikėtasi.
vsep
Keturis dešimtmečius į Ąžuolpamūšės piliakalnį pasukti kvietė medinė skulptūra-rodyklė, stovėjusi prie „Via Balticos“ magistralės. Tačiau laikas negailestingas. Pernai vasaros pabaigoje ąžuolinis paminklas neatlaikė audros… Saločių seniūnijos darbininkai, tvarkydami suirusias liekanas, aptiko netikėtą radinį. Po stogeliu paslėptame butelyje daugybę metų saugiai tūnojo į ritinėlį susukti popieriaus lapai. Šį testamentą ar laišką ateities kartoms 1983 metais parašė […]
vsep
Pirmadienį languose sužibėjusios žvakelės dar kartą priminė skaudų 1991 metų sausį. Nors dar daugybės žmonių atmintyje gyvos tos lemtingos dienos, bėgantys metai gludina aštrius skausmo ir netekties kampus, o žuvusiųjų atminimas pamažu tampa ritualu. Kartais atrodo, kad tų dienų įvykiai išnagrinėti sekundžių tikslumu, tačiau kiekvienas naujas, galbūt iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas liudijimas yra nepaprastai svarbi […]
vsep
527-ojo miesto gimtadienio išvakarėse Pasvalio krašto muziejus pristatė unikalų nuotraukų albumą „Pasvalys. Kita stotelė – praeitis“. Į tamsiai rusvą, senųjų plytų spalvos drobę įvilkta knyga neliko nepastebėta ir, vos pasirodžiusi, noriai perkama tiek pasvaliečių, tiek miesto svečių. Civilizacija, kurios nebėra Pasvalio krašto muziejuje vykęs knygos pristatymas buvo šabloniškai tvarkingas: sveikinimų kalbos, gėlės, samdytų atlikėjų muzika […]
vsep
Pumpėnų vėjo malūnas, seniai tapęs šio krašto simboliu, yra unikali technikos paveldo vertybė, žavinti vietinius ir traukianti atvykėlius. Malūnas turi šviesią ateitį, nes žmonės tokiais statiniais domisi, nori juos pažinti iš arčiau, negaili laiko atvykti, užeiti į vidų. Trejetą metų trukusi restauracija avarinės būklės malūną prikėlė naujam gyvenimui, dabar jis atrodo geriau nei bet kada […]
vsep
Lietuviai nuo seno vietą kapinėms rinkdavosi ant kalnelių, kur sausa žemė, apsodindavo jas medžiais, dažniausiai aptverdavo tvora iš akmenų su puošniais mediniais ar metaliniais varteliais. Bėgant šimtmečiams, keičiasi kapinių lankymo ir artimųjų kapų tvarkymo tradicijos, tačiau nesikeičia pagrindinė žmogiškoji vertybė – gyvųjų ryšys su mirusiaisiais. Artėjant sakraliam Vėlinių laikui, artimųjų kapų kauburėliai puošiami gėlėmis, o […]
vsep
1703 metų pavasarį laukuose tarp Saločių ir Šakarnių įvyko mūšis, kuriam buvo lemta tapti didžiausiu Šiaurės karo įvykiu dabartinės Lietuvos teritorijoje. Į Lietuvą žygiuojanti švedų kariuomenė artinosi prie Biržų. Jos tikslas buvo šturmuoti tvirtovę, stovinčią skersai kelio į Lietuvos gilumą. Tvirtovėje laikėsi lietuvių įgula, o pastiprinimui dar atvyko keli Rusijos armijos daliniai. Veikiausiai būtent tai […]
vsep
Rugsėjo mėnesį tradicinės Europos paveldo dienos kviečia į ekskursijas, koncertus, parodas, edukacijas, kitus renginius ir veiklas. Gausybė jų ir visoje Lietuvoje, programą bei daug kitos informacijos galite rasti internete, paieškos langelyje tiesiog įvedę žodžių junginį Europos paveldo dienos 2023. Pasvalio krašto muziejus kasmet ieško naujų, dar neatrastų ar jau seniai užmirštų istorijų. Viena tokių – […]
vsep
Apie šią istoriją ką nors pasakyti galėtų ne vienas vyresnio amžiaus joniškėlietis. Ir visai nebūtų keista, jeigu apie tą patį jie kalbės skirtingai. Todėl šio rašinio vienas tikslų yra pažadinti atsiminimus, ypač tuos, kurie iki šiol dar nebuvo išklausyti. Ir paskatinti įvykių amžininkus padėti atskleisti vieną didžiausių paslapčių, gaubiančių Laisvės kovų Pasvalio krašte epochą. Palaikų […]
vsep
Rytiniame Baltijos jūros regione šeštajame amžiuje susiformavo viena pažangiausių baltų genčių – žiemgaliai. Savo gyvavimo zenite jie kūrėsi gana plačioje teritorijoje. Pirmieji žiemgalius savo aprašymuose paminėjo vikingai IX a., tačiau XIV a. šaltiniuose Žiemgalos vardas jau nebeminimas. Archeologiniai radiniai yra svarbiausias to laiko dokumentas. Viduramžių epochos įkarštyje Žiemgalos teritorija buvo padalinta tarp dviejų valstybinių darinių: […]
vsep
Daugelis žino ar bent yra girdėję, kad nuo Panevėžio iki Biržų pro Pasvalį ir Joniškėlį driekiasi istorinio siaurojo geležinkelio, arba siauruko, bėgiai. Gal kadaise net juo važiavo. Tik kada paskutinįsyk jį matė? Dorai šį kultūros paveldo objektą apžiūrėti nelengva – nors oficialiai yra saugomas valstybės, didžioji dalis užžėlusi krūmynais, neprieinama, o ir bėgiai kai kur […]
vsep
Kai kurie pasvaliečiai jau atpažįsta Roko Stuogio vardą. Spalio mėnesį Pasvalio krašto muziejuje būsimasis istorikas iš Vilkagirio skaitė pranešimą apie siaurojo geležinkelio istoriją ir jos įdomybes Pasvalio krašte. Apie konferenciją rašyta lapkričio 22 dienos „Darbe“. Bet norėjosi įdėmiau pažvelgti ir į siauruko atminimą, ir supažindinti skaitytojus su pačiu Roku… Jaunu žmogumi, „degančiu“ aistra Pasvalio istorijai. […]
vsep
1703 m. pavasarį į Lietuvą žygiuojanti švedų kariuomenė artinosi prie Biržų. Tikslas – šturmuoti tvirtovę, stovinčią skersai kelio į Lietuvos gilumą. Tvirtovėje laikėsi lietuvių įgula, o pastiprinimui dar atvyko Rusijos armijos daliniai, apie 2500 karių. Veikiausiai būtent tai privertė švedus keisti planą ir atidėti Biržų puolimą. Pasvalyje susirinkę kariuomenės vadai nutarė grįžti į Kuršą ir […]
vsep
Šeštadienį, birželio 25 d., 14 val. Pasvalyje, Joniškėlio g. 1 (prie Pasvalio socialinių paslaugų centro) bus atidengta paminklinė lenta, skirta įamžinti Pasvalio miesto garbės piliečio, ilgamečio gydytojo Juozo Kiaušo atminimą. Iškilmėse dalyvaus įamžinimo iniciatorius ir rėmėjas Pasvalio krašto garbės pilietis dr. Pr. Kiznis. Juozas Kiaušas gimė 1903 m. Šiaulių kaime (Anykščių r.), gausioje – vienuolikos […]
vsepLeidėjas – UAB „Pasvalio laikraštis“
El. paštas pasvaliodarbas@gmail.com
Tel.: + 370 684 48554
„Darbas“ @2025. Visos teisės saugomos
