Artėjant Pasvalio miesto šventei, patriotiški pasvaliečiai galvoja ne vien apie tai, kokių naujų pramogų, kokių įspūdingų renginių ir reginių jiems bus pasiūlyta, bet ir apie tai, kokį Pasvalį pamatys mūsų miesto svečiai. O pamąsčius, kas galėtų gadinti jo įvaizdį, daugelio akys užkliūva už P. Avižonio ir Žemaitės gatvių sankirtoje stovinčio apšiurusio medinio dviaukščio ir ne ką išvaizdesnio dviejų aukštų mūrinuko, stūksančio Svalios gatvės pradžioje, tiesiai prieš pirmąjį tiltelį.
„Visi džiaugiamės labai gražiai sutvarkyta Svalios upelio pakrante, čia įrengtais pasivaikščiojimo takais, poilsio salelėmis. Bet, kol ten patenki, reikia praeiti pro labai jau nekaip atrodantį Svalios gatvės namą, paženklintą 2-uoju numeriu. Ypač akis bado vienos iš jo durų, teisingiau tų durų likučiai, o dar kitaip sakant, durų kiaurymėje kadaruojantys kartono lakštų gabalai. Nežinom, kam tas namas priklauso, kas turėtų juo rūpintis, bet akivaizdu, kad butų savininkams, kurie per tas vaiduokliškas duris vaikšto, vargu ar rūpi jų namo išvaizda. Teko kalbėtis su birželio pabaigoje mūsų mieste vykusio Pasaulio pasvaliečių suvažiavimo svečiais. Jie irgi stebėjosi, kad taip gražiai sutvarkius visą Pasvalį, nerandama būdų sutvarkyti tokioms smulkmenoms“, – šias mintis išsakė į redakciją užsukusi viena Pasvalio gyventoja.
Tačiau panašių nuomonių girdėti ne viena. Visada į jas įsiklausantis Seimo narys Antanas Matulas prie minėtų namų sukvietė UAB „Pasvalio butų ūkis“ direktorių Marių Trinkūną, rajono mero pavaduotoją Povilą Balčiūną, Pasvalio miesto seniūną Kęstutį Mitrą ir čia pat inicijavo pasitarimą, kaip įvardintas problemas kuo greičiau išspręsti.
„Pasvalio butų ūkio“ bendrovės, administruojančios medinį dviaukštį Žemaitės gatvėje Nr. 1, vadovas minėjo, jog šiam namui reikia remonto, kuris kainuotų ne vieną tūkstantį eurų: sienas reikėtų apkalti dailylentėmis, perdengti stogą, pakeisti skardas. Anot M. Trinkūno, jis jau kelis kartus buvo sukvietęs namo gyventojų susirinkimą, tačiau šie mokėti tokios sumos nesutinka, o namo kaupiamųjų lėšų sąskaitoje yra tik per 600 eurų.
Parlamentaro Antano Matulo nuomonė buvo kitokia: jei gyventojai atsisako didesnio remonto, namo išvaizda pasikeistų vien jį perdažius. Dažams nupirkti užtektų tų kelių šimtų eurų kaupiamųjų lėšų, o nuskusti senus, jau ir taip baigiančius nusilupti dažus ir sienas nudažyti naujais galima pasitelkus žmones iš Darbo biržos ar viešuosius darbus atliekančius pasvaliečius. „Kai vadovavau Pasvalio ligoninei, mes visas jos patalpas su talkininkais iš Darbo biržos suremontavome. Žinoma, gal jiems ir reikia griežtesnės priežiūros, bet remontas daug pigesnis“, – teigė A. Matulas.
Sutarta, jog panašių būdų bus surasta ir minėtam Avižonio gatvės namui perdažyti.
Svalios g. namo Nr. 2 „Pasvalio butų ūkis“ neadministruoja, už tvarką jame atsakingi patys gyventojai. Namo kieme sutiktas vyriškis paaiškino, jog neturinti durų laiptinė veda į du butus, priklausančius žmonėms, kurie gyvena kitur ir čia beveik nesilanko, todėl ir laiptinės durys jiems nė motais.
Paprašęs miesto seniūno Kęstučio Mitro pasirūpinti „beduriu“ namu, parlamentaras Antanas Matulas pažadėjo pats padovanoti ąžuolines duris, jei tik jos tiks pagal išmatavimus. Čia pat buvo išmatuota ir durų stakta.
Į akis krito ir tai, kad šio namo gyventojų požiūris į jo aplinką – labai skirtingas. Vieni Svalios upelio pakrantėje sodina gėles, kiti ją užgriozdina senais baldais ir visokiais rakandais. Miesto seniūnas užsiminė, jog pavasarį jau išgabeno didelę priekabą namo kieme sukrauto niekam nebereikalingo „turto“ ir patikino, jog šią savaitę vėl parūpins transportą. Tegu tik namo kaimynai supratingai tvarkosi.
Taigi daugelis miesto pagražinimo reikalų nėra tokie sudėtingi, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, tik reikia geranoriško visų sutarimo. Belieka tikėtis, kad, artėjant Pasvalio šventei, savo miesto įvaizdžiu pasirūpins visų namų ir sodybų šeimininkai, visų įmonių ir įstaigų kolektyvai.
