Problemų švietimo ir mokslo srityje – nors vežimu vežk. Pradedant nuvertintu aukštuoju mokslu, baigiant prastėjančiais mokinių pasiekimais ir sparčiai tuštėjančiomis kaimo mokyklomis. Jas priminė praėjusį penktadienį rajone viešėjusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Iš Utenos kilusi, kelis aukštojo mokslo diplomus turinti 42 metų ministerijos vadovė taip pat kalbėjo apie švietimo politikos prioritetus ir naujoves, kurias žada kitų metų biudžeto projektas.
Švietimo ir mokslo ministrė savo vizitą pradėjo Pumpėnų gimnazijoje susitikimu su rajono ir gimnazijos vadovais bei pokalbiu su moksleiviais ir mokytojais. Apžiūrėjusi Pasvalio vaikų lopšelį-darželį „Eglutė“, ministrė Petro Vileišio gimnazijos aktų salėje susitiko su rajono švietimo įstaigų vadovais ir pedagogais.
Ministrę lydėjo Seimo nariai Antanas Matulas, Viktoras Rinkevičius bei Švietimo ir mokslo ministerijos regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Meilė Labeikytė.
Trūksta modernių mokymo priemonių
Pumpėnų gimnazijos direktorius Alvydas Matuzevičius priminė ministrei, kad nedideliame miestelyje esanti gimnazija turbūt, kaip ir dauguma nedidelių kaimo mokyklų, neaprūpinama šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis. „Mokinio krepšelio lėšos nedidelės, tad neturime galimybės įsigyti, pavyzdžiui, išmaniosios lentos ar gamtos mokslų kabineto laboratorijos. Visa tai irgi lemia ugdymo kokybę“, – kalbėjo direktorius. Pažintinei mokinių veiklai taip pat trūksta pinigų, tad gimnazija turi ieš- koti rėmėjų arba prašyti tėvų. Deja, faktiškai tam kelia užkerta didelis nedarbo lygis ir kitos visiems gerai žinomos socialinės problemos. Tad nereikia stebėtis, kad iš tėvų pagalbos retai kada sulaukiama. Anot direktoriaus, gimnazija atlieka ir svarbią socialinę misiją – nepasiturinčių ir į socialinį užribį patekusių šeimų vaikai mokykloje ne tik pagal savo išgales mokosi, bet ir gauna maisto bei būna užimti kitomis veiklomis. „Neturime iliuzijų, kad galime pasiekti didžiųjų miestų mokyklų lygį, todėl, manau, nesąžininga su jomis lyginti. Tačiau antrus metus iš eilės mūsų abiturientai iš brandos egzaminų gauna po šimtuką, taip pat per devyniasdešimt ir aštuoniasdešimt balų. Tokiais mūsų nedidelės kaimo gimnazijos pasiekimais labai didžiuojamės“, – sakė A. Matuzevičius. Ministrė sutiko, kad absurdiška pagal vieną kurpalių lyginti nedidelių kaimo ir didelių miestų elitinių mokyklų pasiekimus. Viešnia priminė, kad pati Švietimo ir mokslo ministerija šalies mokyklų reitingų nesudarinėja, tačiau laisvoje demokratinėje šalyje tą daro žiniasklaida.
Visą straipsnį skaitykite 2017-10-17 „Darbe“
