Lietuvos istorijoje rugpjūčio 23- ioji paženklinta dviem skirtingais įvykiais. Prieš 77 metus, 1939-aisiais, nacistinė Vokietija ir komunistinė Sovietų Sąjunga nepuolimo sutarties slaptaisiais protokolais dalinosi Baltijos šalis, Suomiją ir Lenkiją. O prieš 27 metus, 1989-aisiais, pasaulį nustebino gyva žmonių grandinė, sujungusi tris okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Taip simboliškai Baltijos šalys jų gyventojų valia buvo atskirtos nuo Sovietų Sąjungos.
Tad rugpjūčio 23-ioji kalendoriuje pažymėta kaip Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Rajone tradiciškai ši data minima prie Pasvalio esančiame Kryžių slėnyje, kurio atsiradimo pradžia siejama būtent su Baltijos keliu. Užvakar abi svarbios istorinės datos Kryžių slėnyje prisimintos net du kartus. Lietuvos televizijos žurnalistų prašymu, Pasvalio tremtinių choras ir žiūrovų vaidmenį turėję atlikti Savivaldybės tarnautojai į iškilmių vietą rinkosi prieš 16 val., nes tiesioginis reportažas buvo rodomas per LRT laidą „Laba diena, Lietuva“ ir pakartotas vakare per „Panoramą“.
Tuo tarpu iš anksto skelbtas Pasvalio kultūros centro renginys prasidėjo po geros valandos. „Lietuva, mano šiaurės pašvaistė ir gėlė sidabrinių rytų, / Kas krauju tavo veidą aplaistė ir ko raudi prie kryžkelės tu…“, – kraštiečio poeto, pirmojo Pasvalio garbės piliečio Bernardo Brazdžionio (1907–2002) eilėraščio žodžiais minėjimą pradėjo renginio vedėjas, Petro Vileišio gimnazijos mokytojas, režisierius Sigitas Paliulis. Po sugiedoto valstybės himno jis priminė Baltijos šalių laisvės žingsnius, atvedusius į Baltijos kelią. Prieš tris dešimtmečius, 1986 m. birželio 14 d., Rygoje, prie Laisvės paminklo, pagerbtas 1941-iasiais prasidėjusios tremties aukų atminimas. Visų trijų okupuotų Baltijos šalių politiniai kaliniai rugpjūčio 23 d. paminėjo pražūtingas pasekmes turėjusio Ribentropo-Molotovo pakto 47-ąsias metines. Po metų, 1987-iasiais, būreliai drąsuolių į mitingus jau rinkosi sostinių viešosiose erdvėse. Vilniuje, prie paminklo Adomui Mickevičiui, vykusį viešą pakto ir jo slaptųjų protokolų pasmerkimą, galinga sovietinės propagandos mašina dar desperatiškai bandė pavaizduoti kaip saujelės „ekstremistų“ akciją. Turbūt net įžvalgiausi orakulai nesitikėjo, kad jau po metų, 1988-ųjų rugpjūčio 23 d., į Vilniaus Vingio parką susirinks šimtatūkstantinė minia.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-08-25 „Darbe“.
