– Aš – Andriejus Kurbskis! Rusijos caro Ivano Žiauriojo karvedys ir patarėjas, įtakingas Dūmos tarybos narys! Priešai mane privertė palikti tėvynę, tačiau ją susiradau Didžiojoje Lietuvos kunigaikštystėje. Geras mano bičiulis didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Augustas dovanojo mums žemes Ukrainoje, o 1568 m. perleido kelis kaimus Upytės paviete. Taip atsidūrėme Paversmių kaime, kurį, pasinaudoję mums suteikta privilegija, pervadinome Krinčinu. Po beveik penkių šimtų metų sugrįžome inventorizuoti savo žemių. Tai, ką išvydome, mus labai maloniai nustebino: išpuoselėti laukai, gražūs namai bei darbštūs žmonės. Esame laimingi, kad kažkada mūsų pradėti darbai nenuėjo veltui ir šiandien Krinčinas klesti!
Tokia iškilminga bei pompastiška oracija kunigaikštis Andriejus Kurbskis (jį įkūnijo Viktoras Stanislovaitis) pradėjo praeitą penktadienį vykusią Krinčino miestelio šventę. Didikas buvusias valdas „inventorizavo“ ne vienas, o su gausia palyda (Pasvalio kultūros centro teatro aktorės).
Istorinės švenčių temos dabar madingos. Neseniai savo „kunigaikštystę“ buvo paskelbę Saločiai, Vaškuose prisiminti savanorių laikai, o štai po savaitės vyksiančioje Joniškėlio šventėje žada apsilankyti net pats karalius Augustas III…
Šiemet yra ir dar viena „mada“: minint įvairius renginius bei šventes, kalbėti apie… lietų. Ko jau ko, bet iš dangaus krentančio vandens tą penktadienio vakarą netruko. Kažkas net juokavo, kad, matyt, šventės triukšmas pažadino septynis „myžalius“ brolius ir šie anksčiau laiko „atsuko kranelį“.
Marius URBA
Visą straipsnį skaitykite 2016-07-16„Darbe“.
