Tradicinis, jau dvyliktąjį kartą rengiamas rajono mero Gintauto Gegužinsko Kalėdinis labdaros vakaras šiemet bus kiek kitoks negu įprasta. Šįkart visi geros valios žmonės yra kviečiami į Labdaros koncertą. Gruodžio 11 dieną, 18 valandą, į Pasvalio kultūros centrą atėjusius žmones savo dainomis džiugins vyrų ansamblis „Quorum“. Bilietai į Labdaros koncertą kainuoja 20, 30, 50 ar 100 eurų. Kiekvienas nupirktas bilietas – tai paramos auka sunkiai sergančiai mažai mergaitei Augustei.
Liga smogė staiga ir netikėtai
Augustė Samaitė – krinčiniečių Gražinos Mikuckytės ir Andriaus Samo pirmagimė, kol kas vienintelis vaikas šioje jaunoje šeimoje. Lapkričio 1-ąją mergytei sukako penkeri, bet per tą, dar tokį trumpą savo gyvenimo laikotarpį mažylė patyrė tiek kančių ir skausmo, kad tai įsivaizduoti gali tik tie, kurie visą laiką buvo šalia jos, arba patys yra išgyvenę panašų sukrėtimą, kai visas susikurtas pasaulis tarsi verčiasi aukštyn kojom.
Beveik prieš metus, 2014-ųjų gruodį, Augustei buvo diagnozuota onkologinė kraujo liga. Ji atsėlino ir smogė labai netikėtai. Guvi, vietoje nenustygstanti, gyvenimo džiaugsmo kupina mergytė staiga ėmė labai greitai pavargti. Tik pradėjusi žaisti, sakydavo: „Einu į lovytę pailsėti…“ Susirūpinusi mama pastebėjo, jog dukrelė išbalusi, paakiai pamėlę, o ant kūnelio nei iš šio, nei iš to pasirodo kraujosrūvų. Nedelsdama nuvežė pas vaikų gydytoją. Kai buvo padaryti kraujo tyrimai, daktarė be žodžių nusiuntė jų pakartoti – sunku buvo patikėti tokią didelę mažakraujystę rodančiais rezultatais. Augustę nuvežė konsultuoti į Panevėžį, o ten gydytoja hematologė be užuolankų pasakė: kraujo vėžys. Mažylės tėveliams nuo tokios žinios žemė slydo iš po kojų, bet reikėjo tvardytis, kad mažylė nematytų jų širdgėlos ir ašarų. Augustę iš karto paguldė į reanimacijos skyrių, o kitą rytą jau vežė į Vilnių – Universitetinės vaikų ligoninės Onkohematologijos skyrių. Jai diagnozavo labai ūmią ir agresyvią leukemijos formą. Gydytojai užsiminė, jog, jei kraujo tyrimai būtų atlikti prieš keletą savaičių, jie galėjo dar nieko blogo nerodyti, o jei kelias savaites būtų uždelsta, galėjo būti per vėlu.
Mergaitei pradėta taikyti intensyvi chemoterapija, o šį gydymą ji pakėlė labai sunkiai. Augustės tėveliai šešias savaites diena dienon išbuvo šalia dukros. Abiem būti palatoje neleisdavo, o vienam budėti ištisas paras buvo per sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Todėl, kai vienas likdavo su Auguste, kitas tuo metu eidavo nusnūsti į automobilį.
Stiprūs vaistai alino mažylės organizmą, nervų sistemą: mergaitė neberodė jokių emocijų, net nekalbėdavo. Pusę metų chemija buvo lašinama kas savaitę ar dar dažniau: po penkis–šešis kartus per mėnesį. Pirmasis ligos pusmetis buvo tiesiog košmariškas – nuo vaistų išopėjo burnos gleivinė, valgymas sukeldavo didelį skausmą, tad mažylė taip besikamuodama labai nusilpo. Kartą, Augustę trumpam parsivežus namo, netikėtai pasireiškė vaistų sukelta baisi alergija, ištino visas kūnelis ir mažoji ligoniukė vėl skubiai atsidūrė Santariškėse, reanimacijos palatoje.
Skausmą užgniaužia savyje
Ligoninėje kartu su tėveliais Augustė praleido praėjusių metų Kalėdas, sutiko Naujuosius metus. Jos mama Gražina liūdnai užsimena, jog pernykščių švenčių nė nepastebėjo – ne jos tada rūpėjo. Todėl visa šeima labai laukia vėl artėjančių Šv. Kalėdų ir tikisi, kad šiemet jos atneš daugiau šviesos ir vilties.
Kitų metų vasarį turėtų baigtis gydymas lašinamais chemoterapiniais preparatais, bet bus tęsiamas gydymas geriamais. Kartu prasidės ilgas nualinto organizmo valymo, nusilpusių funkcijų atstatymo procesas. Ir iki šiol tarp chemoterapijos kursų, norėdami bent kiek sustiprinti Augustės širdelę, nualintą nervų sistemą, jos tėveliai po kelis šimtus eurų per mėnesį išleisdavo įvairiems vitaminams, augalinės kilmės papildams. Dabar chemoterapijos procedūros atliekamos kartą per mėnesį – Augustės ir jos tėvelių laukia dažnos kelionės į Santariškių ligoninę, o po procedūrų, mergaitei kiek sustiprėjus – vėl į namus.
Per prabėgusius metus, kai Augustei buvo diagnozuotas kraujo vėžys, su šia baisia liga teko susigyventi ne tik jos tėveliams, bet ir pačiai mažylei. Mergaitė išsiugdė nevaikišką savitvardą, dažnai pašneka tarsi suaugusi. Ir tėveliai, ir Augustės gydytojai pastebėjo, jog mažoji ligoniukė savo išgyvenimus ir net skausmą išmoko užgniaužti savyje. Turbūt matė, kad jos ašaros labai liūdina mylimus žmones ir stengiasi nuo to liūdesio juos apsaugoti. Ligoninėje ji globodavo ten gulinčius mažesnius vaikus, mokydavo juos, ką pati buvo girdėjusi iš gydytojų: ką sergant galima daryti ir ko ne. – Dukrelė labai trokšta pasveikti, man pati visada primena, kad jau laikas gerti vaistukus, nors jie ir labai neskanūs, – sako Gražina.
Toma GIEDRYTĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-11-21 „Darbe“.
