Devynios komandos iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų įrodė, kad iš pažiūros nebereikalingi daiktai gali virsti originaliais drabužiais. Tačiau už spalvingų kolekcijų slypėjo kur kas daugiau nei išmoningi kūrybiniai sprendimai – žmonių istorijos, drąsa ir noras parodyti, ką jie sugeba.
Suknelė, paslėpusi vežimėlį
Pasvalio rajono asmenų su negalia draugijos pirmininko pavaduotoja Simona Aglinskienė neslepia – prieš pasirodymą scenoje jaudulio buvo daugiau, nei tikėjosi.
Ji demonstravo įspūdingą suknelę, kurios platus sijonas visiškai paslėpė neįgaliojo vežimėlį. Scenoje Simoną lydėjo riteriu persirengęs kolega.
– Iš pradžių galvojau, kad nesijaudinsiu. Bet vis tiek rūpėjo, kaip mums su kolega seksis, ar viskas pavyks. Juk tas sijonas nemažai svėrė. Jautėme ir atsakomybę prieš autorę, kad ko nors nesugadintume, – pasakoja Simona.
Vis dėlto labiausiai jai įsiminė ne jaudulys, o neįprastas pojūtis.
– Man labai patiko, kad pirmą kartą jaučiausi esanti be vežimėlio. Jo tiesiog nesimatė, nes sijonas viską uždengė, – prisipažįsta moteris.
Pasak Simonos, tokie renginiai žmonėms su negalia yra kur kas daugiau nei galimybė pasirodyti scenoje.
– Mes parodome save, savo talentus, savo kūrinius, ką sugebame. Ugdome drąsą, nes ne kiekvienam lengva išeiti į sceną. Labai svarbu, kad mūsų talentus matytų ne tik draugijos nariai, bet ir visuomenė. Džiaugiamės galėdami parodyti, ką galime, – sako draugijos pirmininko pavaduotoja.
Per dvi savaites – keturi kostiumai
Suknelę, kurią demonstravo Simona, kaip ir visą draugijos kolekciją „Antras gyvenimas“, sukūrė Žydruolė Žemaitė.
Įdomiausia, kad moteris iš pradžių nė neketino kurti drabužių kolekcijos.
– Draugijos nariai pasiūlė dalyvauti renginyje. Maniau, kad bus tiesiog rankdarbių paroda. O likus dviem savaitėms paaiškėjo, kad reikės sukurti drabužių kolekciją ir ją pademonstruoti. Pagalvojau: o kodėl nepabandžius? Priėmiau šį iššūkį, – prisimena Žydruolė.
Per dvi savaites reikėjo sugalvoti kolekcijos idėją, surasti modelius, sukurti kostiumus ir pritaikyti juos konkretiems žmonėms.
Neturėdama siuvimo mašinos, Žydruolė viską siuvo rankomis, jungė skirtingas medžiagas, klijavo. Darbas neretai užsitęsdavo iki antros valandos nakties.
– Naudojau įvairius klijus: skirtus medžiagai, greitai stingstančius, karštus. Kartais ir rankos nukentėdavo. Laiko buvo labai mažai, todėl reikėjo suktis greitai, – pasakoja kūrėja.
Kolekcijos pagrindu tapo trys medžiagų grupės: plastikas, popierius bei kartonas ir tekstilė. Iš jų Žydruolė sukūrė tris skirtingus kostiumus. Tačiau jai rūpėjo ne vien pasirinktos medžiagos ar kaip atrodys drabužis.
– Norėjau, kad kiekvienas kostiumas tiktų konkrečiam žmogui, atitiktų jo savybes, kad žmogus su juo gerai jaustųsi, – aiškina autorė.
Vėliau gimė ir ketvirtasis kostiumas. Kolegoms pasiūlius, Žydruolė nusprendė pati tapti vienu iš modelių. Savo aprangoje ji sujungė visų trijų ankstesnių kostiumų idėjas, taip perteikdama atliekų rūšiavimo ir aplinkos saugojimo mintį.
Paklausta, kas buvo sunkiau – kurti drabužius ar pačiai pasirodyti scenoje, moteris nė nesudvejoja:
– Sunkiausia buvo pats darbas. Scenos nebijau. Iki jos būna sunku, o kai jau esu scenoje, jaučiuosi kaip namuose.
Žydruolė sako likusi labai patenkinta savo kolekcija. Ypač ją nudžiugino Pasvalio kultūros centro darbuotojų profesionalumas. Nors iš anksto nebuvo matę kostiumų, jie sugebėjo suderinti apšvietimą ir muziką taip, kad šie papildytų pasirodymą. Kūrėja taip pat dėkoja Zitai Gelumbauskienei, kuri pristatė kolekciją ir padėjo žiūrovams suprasti jos sumanymą.
Nors po dviejų įtemptų savaičių Žydruolė dar nespėjo atsikvėpti, naujų minčių jau turi. Ateityje ji norėtų kolekciją papildyti ir paversti savotišku tvarumo spektakliu – drabužiai būtų demonstruojami scenoje, o pasakotojas atskleistų jų istorijas.
Devynios komandos – devyni skirtingi sumanymai
Žydruolės Žemaitės sukurta kolekcija „Antras gyvenimas“ buvo viena iš devynių, pristatytų pirmajame respublikiniame netradicinės mados festivalyje „Pakelk! Prikelk!“.
Pasvalio rajono paramos šeimai centro Socialinės globos padalinys demonstravo kolekciją „Sukurta iš prisiminimų“, o tos pačios įstaigos Šeiminiai namai – „Tvarumo ritmu“. Telšių centras „Viltis“ pristatė „Tau visą dangų“, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo Viltis“ – „Naujus vėjus“, Panevėžio socialinių pokyčių centras – „Džinso istoriją“.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų dienos centras „Goda“ į Pasvalį atvyko su kolekcija „Šiaulietiški pasivaikščiojimai“, Lavėnų socialinės globos namai – „Iš širdies į podiumą“, o Biržų rajono socialinių paslaugų centras pristatė kolekciją „Karališkasis rokas“.
Kiekviena komanda savaip interpretavo festivalio temą. Vieni ieškojo netikėtų medžiagų ir jų derinių, kiti naują gyvenimą suteikė seniems drabužiams. Ant podiumo netrūko kūrinių, kuriems prireikė ne tik fantazijos, bet ir nemažai kruopštaus darbo.
Pasvalio rajono paramos šeimai centro direktorė Loreta Petrauskienė, kartu su kitomis komisijos narėmis vertinusi pasirodymus, prisipažįsta, kad išskirti geriausią kolekciją buvo nelengva.
– Sėdėjome trise ir žiūrėjome. Negalėjome pasakyti, kuri pirma, kuri antra. Visos buvo tokios originalios, tiek daug darbo įdėta, – pasakoja direktorė.
Jai įsiminė iš saldainių popierėlių pagamintos kelnės, iš pieštukų sukurtos karūnos. Kostiumams panaudotos net kartoninės tualetinio popieriaus ritinėlių tūtelės.
Panevėžio socialinių pokyčių centro kolekcija „Džinso istorija“ išsiskyrė praktiškumu – kai kuriuos drabužius, pasak direktorės, būtų galima vilkėti ir kasdien.
– Iš senų džinsų buvo pasiūtos kepurės, iš daugybės kaklaraiščių – liemenės. Labai įdomūs buvo ir batai. Kai kuriuos drabužius galėtum apsivilkti ir eiti į gatvę. Iš tiesų visi kolektyvai nustebino, – sako L. Petrauskienė.
Vis dėlto vertindama pasirodymus direktorė atkreipė dėmesį ne tik į kostiumų originalumą, bet ir į jų kūrėjus. Pasak jos, socialinių paslaugų įstaigose ruošiant įvairius pasirodymus didelę darbo dalį dažnai atlieka darbuotojai. Todėl ypač džiugu matyti, kai patys bendruomenės nariai imasi iniciatyvos ir savarankiškai įgyvendina savo sumanymus.
Pradžia – nuo vienos svajonės
Festivalio idėja gimė prieš metus, kai Pasvalio rajono paramos šeimai centro Socialinės globos padalinio užimtumo specialistė Ieva Šmigelskė direktorei Loretai Petrauskienei prasitarė svajojanti surengti madų festivalį, kuriame drabužiai būtų kuriami iš antrinių žaliavų.
Netrukus buvo suburta organizatorių komanda, o jau vasarį socialinių paslaugų įstaigoms visoje Lietuvoje išsiųsti kvietimai dalyvauti. Festivalį pradėjo Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ bendruomenės pasirodymas. Renginį vedė Pasvalio rajono paramos šeimai centro lankytojas Marius Armonavičius ir individualios priežiūros darbuotoja Gerda Uzėlaitė.
Kolekcijas vertino Pasvalio kultūros centro režisierė Ramunė Uždavinienė, kostiumų dailininkė Vilma Ulskienė ir centro direktorė Loreta Petrauskienė. Visos komandos buvo įvertintos nominacijomis, kuriomis siekta pabrėžti jų savitumą ir įdėtą darbą, o ne išrinkti vieną geriausią kolekciją.
Pirmąjį festivalį surengę pasvaliečiai jau sulaukė pasiūlymų kitais metais jį organizuoti kartu su kitomis įstaigomis. Pasak L. Petrauskienės, svarstoma įtraukti ir mokyklas, taip dar labiau išplečiant renginio dalyvių bei organizatorių ratą.
Senolių receptai atgijo vėdarų kepimo čempionate
