Knygoje – kelių kartų likimai

Pasirinkite iš dažniausiai naudojamų žymų

Pernai tradicinė kasmetė Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ šventė sutapo su miestelio 460 metų jubiliejumi, o šiemetė – su kitu gražiu ir prasmingu įvykiu: neseniai gimusios knygos „Atsiminimai apie Pumpėnus“ sutiktuvėmis. Nors, anot Pumpėnų kraštiečių asociacijos pirmininko Algimanto Stalilionio, renginį labiau tiktų vadinti ne knygos sutiktuvėmis, nes ji pasaulį išvydo dar žiemą, o nuoširdžiu pokalbiu apie labai lauktą leidinį.

– Norėjom, kad pumpėniečiai knygą spėtų perskaityti ir galėtų ją aptarti, diskutuoti, kritikuoti ar pasidžiaugti. Kol esi jaunas, svajoji kuo greičiau išeiti į platųjį pasaulį. Bet, perkopęs pusšimtį savo gyvenimo metų, atsigręži atgal ir supranti: visa, kas brangiausia, yra čia, gimtinėje, – jautriais žodžiais pumpėniečių ir kraštiečių šventę pradėjo asociacijos vadovas.

Artėjant 90-mečiui įvaldė kompiuterį

Į knygą „Atsiminimai apie Pumpėnus“ sugulė Kotrynos Kavaliauskaitės-Buračienės – akademiko Antano Buračo mamos, dr. Stanislavos Jareckaitės, kitų Pumpėnų kraštiečių bei pačių pumpėniečių prisiminimai. Knygos pabaigoje esančioje asmenvardžių rodyklėje yra per pusantro tūkstančio pavardžių – tiek žmonių paminėta šioje knygoje. Antanas Buračas pasakojo, jog garbaus amžiaus sulaukusi jo mama dažnai leisdavosi į prisiminimus apie savo vaikystės ir jaunystės laikus Pumpėnuose – apie čia gyvenusius žmones, jų tarpusavio santykius, apie patį miestelį ir jame virusį gyvenimą. Tačiau sūnaus prašoma tuos savo prisiminimus užrašyti, moteris ilgai atsikalbinėjo.

„Sunku net patikėti, kad ją įtikinau parašyti prisiminimus, likus vos pusmečiui iki jos 90-mečio. Ir, vos savaitei likus iki jubiliejaus, ji man ryžosi parodyti tai, ką parašė. Toliau teko verstis per galvą, bet per keturias dienas rankraštį pavyko išleisti Valstybės žinių leidykloje – pačiose šeimyninio pagerbimo išvakarėse. Be abejo, kalba buvo netaisyta, tačiau ji ir taip raiški ir taisyklinga, nors Mamai liko neįgyvendinta svajonė baigti studijas universitete. Knygos pasirodymo įspūdis Mamai buvo neapsakomas, juk tai pirmoji bei vienintelė jos parašyta knyga ir jinai galėjo ją dedikuoti artimiesiems čia pat, jos paminėjimo šventėje!“ – knygos įžangoje rašo akademikas Antanas Buračas.

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį skaitykite 2015-07-21 „Darbe“.