Iš Krinčino daugintojo paimti šunys

Anksčiau veterinarijos gydytoju dirbęs krinčinietis turėjo leidimą veisti tik vieną kalytę. Tačiau žmogaus gobšumas, panašu, neturėjo ribų, todėl jis užsiėmė nelegaliu šunų dauginimu. Be to, sodyboje galimai nelegaliai buvo laikomos ir kiaulės.

Tarp paimtų gyvūnų – nėščia jagdterjero kalytė su kilmės dokumentais. Keista, kad veterinaro diplomą turintis veisėjas laiku nepasirūpino savo sužalota augintine. Kilminga kalytė neturi apatinės lūpos. Manoma, kad gyvūnas anksčiau galėjo patirti sunkią traumą. Taip pat gyvūnų gelbėtojai krinčiniečio kieme rado kitą jagdterjero veislės šunį be mikročipo, su sena, negydyta kojos trauma. 

Tvarte pareigūnai aptiko pririštą biglių veislės kalytę, o už tvarto aptvare, šalia sukrautos mėšlo krūvos, bėgiojo dar viena biglė su dviem maždaug keturių mėnesių amžiaus šuniukais. 

Gyvūnų globėjų teigimu, dalis šunų buvo laikomi nehigieniškomis sąlygomis, jiems galėjo trūkti tinkamos priežiūros ir veterinarinės pagalbos. 

Pasak gyvūnų globos organizacijos „Mažas draugas“ įkūrėjos Anželikos Jaškūnienės, atvykus į vietą šeimininkas dar spėjo paslėpti belgų aviganio kalytę. 

Šunų gelbėtojai pasakojo, kad iš šeimininko sulaukė moralų bei grasinimų: vyras tikino, jog aplinkiniai neva „nieko nesupranta“, o jis vienintelis žino, kaip reikia prižiūrėti gyvūnus. 

Šunų paėmimą dar labiau apsunkino tai, kad aplink kiemą mėtėsi galvijų kaulai. Gyvūnų gerovės gynėjai sakė, kad tokie vaizdai rodo neatsakingą požiūrį į gyvūnų laikmą ir visišką elementarios tvarkos nepaisymą. 

„Liūdniausia, kad tokie žmonės dažnai jaučiasi nebaudžiami. Kol atsiras pirkėjų, kurie ieško pigiau parduodamų neva veislinių šunų, tol egzistuos ir tokie daugintojai. Žmonėms labai norisi pasakyti tik viena – nepalaikykite nelegalių daugintojų. Kiekvienas pigiai nupirktas „veislinis“ šuo gali reikšti dar vieną gyvūną, pasmerktą gyvenimui kančioje“, – teigė A. Jaškūnienė. 

Anot gyvūnų prieglaudos vadovės, atsakingi veisėjai dirba legaliai, turi reikalingus leidimus, rūpinasi gyvūnų sveikata, tinkamomis laikymo sąlygomis ir prisiima atsakomybę už kiekvieną vadą. Tuo metu nelegalūs daugintojai dažnai siekia tik pasipelnyti, o gyvūnai tampa pelno šaltiniu. 

Šiuo metu visi šeši paimti šunys yra globojami specialistų. Gyvūnams reikalingas gydymas, saugi aplinka ir laikas atsigauti po patirtų išgyvenimų. 

Pasvalio savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Apolonija Lindienė teigė, kad, vadovaujantis Gyvūnų gerovės įstatymu, Savivaldybė yra atsakinga už gyvūnų paėmimą ir jų apgyvendinimą, kai jie paimami iš neatsakingų šeimininkų. 

„Kaip vaikų teisių specialistai žaibiškai reaguoja į vaikų paėmimą iš nesaugios aplinkos, taip ir mes reaguojame gavę pranešimą apie netinkamai laikomus gyvūnus. Bėda ta, kad mūsų rajone nėra savanorių, kurie sutiktų pasirūpinti augintiniais, kol vyksta teisminiai procesai ar kol atsiranda nuolatiniai gyvūnų globotojai“, – sakė specialistė. 

Pasak A. Lindienės, paimtų šunų likimas dar nėra aiškus. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, spręs dėl tolesnio iš krinčiniečio paimtų šunų likimo. Augintiniai gali būti grąžinti šeimininkui arba visam laikui konfiskuoti. Kol vyksta tyrimas, paimti šunys gyvens gyvūnų prieglaudoje. 

Krinčino seniūnas Gintautas Venskevičius šunų daugintojo blogu žodžiu neminėjo. 

„Miestelio pakraštyje gyvenantys žmonės augina gyvulius. Iki šiol jokių nusiskundimų dėl jų veiklos seniūnija nebuvo gavusi. Tik labai nustebau, kai specialistai atvyko paimti šunų. Juk veisėjas dar kovo mėnesį buvo gavęs įspėjimą dėl netinkamai laikomų šunų. Užuot augintiniams pagerinęs gyvenimo sąlygas, jis nieko nedarė“, – tvirtino Krinčino seniūnas.