Penktadienį, gegužės 9 d., sukako 25 metai, kai Namišių seniūnu tapo Kęstutis Valantonis. Iš dabartinių vienuolikos rajono seniūnijų vadovų daugiau nė vienas nėra priartėjęs prie tokio darbo stažo. Tame pačiame poste praleidus ketvirtį amžiaus, be abejo, daug galima papasakoti apie tai, kaip keitėsi seniūnija: kokiais nuveiktais darbais, įvykiais galima pasigirti, žinoma, nepamirštant ir šiandienos realijų. Apie visa tai su Namišių seniūnijos vadovu K. Valantoniu kalbėjomės pirmadienio popietę.
Jaukiose seniūnijos administracinėse patalpose, prie puodelio kavos, pirmiausia prisiminimais nusikėlėme į 2000-ųjų gegužę. Tada seniūnai dar priklausė politinio pasitikėjimo valdininkų kategorijai, tad jų likimas priklausė nuo rinkimų į Savivaldybės tarybą rezultatų. Po 2000-aisiais įvykusių savivaldos rinkimų Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Jos seniūnus iš politinio pasitikėjimo pervedė į valstybės tarnautojų statusą. Nuo tada arčiausiai žmonių esantys vietos valdžios atstovai tapo kur kas atsparesni besikeičiantiems politiniams vėjams ir porinkiminė seniūnų kaita baigėsi.
Džiugina nuveikti darbai
Sidabrinę darbo sukaktį minintis mūsų pašnekovas yra tik antrasis Namišių seniūnas nuo seniūnijos įsteigimo 1998 m. liepos 14 d. Prieš tapdamas seniūnu, K. Valantonis turėjo savo verslą. Pašnekovas prisiminė, kad jo ilgai įkalbinėti nereikėjo imtis naujų iššūkių. Drąsino tai, kad iš Manikūnų kilusiam, Namišiuose gyvenančiam pretendentui buvo žinomos seniūnijos ūkinės problemos, žmonių lūkesčiai. Pašnekovas minėjo, kad pirmaisiais darbo metais bene didžiausiu galvos skausmu tapo seniūnijai priklausęs vandentvarkos ūkis. Jam prižiūrėti trūko ne tik specialistų, bet ir įrangos. Laimė, seniūnijoje dirbo santechnikas, buvo traktorius, tad vandentiekio „gyvybę“ pavyko palaikyti. Problemų nebeliko, kuomet vandentiekio tinklus perėmė UAB „Pasvalio vandenys“. Tačiau seniūnijos kaimuose nėra centralizuotų nuotekų tinklų. Seniūnas pastebėjo, kad pastaruoju metu gyventojai sukruto statytis šiuolaikiškus vietinius nuotekų valymo įrenginius, nes dalis išlaidų kompensuojama.
Kiek nustebino tai, kad Namišių seniūnas K. Valantonis nesiskundė vietinių kelių būkle. Jų tinklas Namišių seniūnijoje nėra didelis – siekia tik per 50 kilometrų. „Seniūnijos kelius greideriuojantys mašinistai tvirtina, kad mūsų seniūnijos žvyrkeliai vieni geriausių rajone“, – sakė pašnekovas. Taip yra dėl nuolatinės kelių, pakelės griovių priežiūros – kad kelių sankasos neišskystų lyg subliuškę plaučiai. „Praktiškai visi seniūnijos keliai yra pertvarkyti, kai kurie – net po kelis kartus“, – toliau aiškino K. Valantonis. Namišių seniūnui kartu su buvusiu Vaškų seniūnijos vadovu Kęstučiu Jasėnu pavyko įgyvendinti ambicingą planą – atkurtas maždaug trijų kilometrų vieškelis Velžiai–Žižmiai, kuriuo kadaise važinėdavo maršrutiniai autobusai Šiauliai–Biržai.
Per kelerius pirmuosius K. Valantonio vadovavimo metus prie seniūnijos administracinio pastato kerojęs miškelis tapo jaukia poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vieta. Jo prieigose iškilo senovinis Namišių kaimo jaunimui skirtas kryžius. Seniūno rūpesčiu ši istorinė relikvija buvo pervežta iš Namišių kapinių teritorijos.
Namišiečiai pirmieji iš pusiau perpjautos siloso bokšto „kepurės“ pasidarė estrados stoginę. Po kiek laiko jų pavyzdžiu pasekė Ustukių ir kitos bendruomenės. Namišių parke vyko vienas didžiausių ir spalvingiausių rajono bendruomenės sąskrydžių. Šiemet parkas vėl atnaujinamas – įrengiamos naujos krepšinio ir tinklinio aikštelės. Pastaroji sporto šaka, galima sakyti, yra viena iš Namišių „vizitinių“ kortelių – seniūnijos sporto organizatoriaus Sigito Šato suburiamos tinklinio mėgėjų komandos kasmet skina pergales rajono seniūnijų sporto žaidynėse. Iš „Pieno žvaigždžių“ arenos į Namišių parką žiūrovų patogumui pernai atgabentos sulankstomos tribūnos.
Jei vėlyvą rudenį ir ilgais žiemos vakarais miestelių ir kaimų gatvės skendi tamsoje, tada visa gyventojų nepasitenkinimo lavina griūna ant seniūno pečių. Tokio diskomforto Namišių seniūnijos gyventojai seniai nebejaučia. K. Valantonis minėjo, kad visi seniūnijos kaimai apšviesti. Net mažose gyvenvietėse kabo bent po kelis energiją taupančius LED šviestuvus.
Vartant Namišių istoriją menančių fotografijų albumą, dėmesį patraukė Susisiekimo ministerijoje užfiksuota apdovanojimo ceremonija. Joje Namišių seniūnas K. Valantonis kartu su savo kolegomis iš Saločių ir Krinčino pelnė padėkos raštus už rūpestį, kad seniūnijas, vienas iš pirmųjų, pasiektų plačiajuostis internetas.
„Idėjų nestokojame, daug ką galėtume nuveikti. Tačiau trūksta darbo jėgos. Beveik metus buvo laisvas seniūnijos darbininko etatas. Pagaliau šią savaitę Namišiuose gyvenantį nagingą vyrą pavyko prikalbinti. Visokių darbų užtektinai – pradedant žolės pjovimu, baigiant smulkiais remonto darbais“, – kalbėjo K. Valantonis.
Didžiausias turtas – geri žmonės
Paklaustas, kas per ketvirtį amžiaus vadovavimo labiausiai glosto širdį, Namišių seniūnas Kęstutis Valantonis nedvejodamas tvirtino, kad didžiausias seniūnijos turtas yra darbštūs, sumanūs, vienas kitam padedantys gyventojai. Paprasčiau tariant, anot pašnekovo, geri žmonės. Namišių seniūnija garsėja kaip ūkininkų kraštas. Seniūnijos vadovo duomenimis, jų yra net per pusšimtį. K. Valantoniui stojus prie seniūnijos vairo, dar kurį laiką vegetavo Kiemėnų žemės ūkio bendrovė.
Visiems žinomas priežodis, kad vienas lauke – ne karys. Pokalbio metu iš K. Valantonio lūpų ne kartą nuskambėjo pagiriamieji žodžiai darniam kolektyvui. Iš dabartinių seniūnijos administracijos darbuotojų tik darbo organizavimo inžinierius Vidas Čanis už seniūną turi didesnį darbo stažą toje pačioje darbovietėje. Mažiausioje Savivaldybės seniūnijoje yra iš viso dešimt darbuotojų, visi vietos gyventojai – iš Namišių, Manikūnų, Kiemėnų.
K. Valantoniui teko dalyvauti seniūnijos bendruomenių kūrimosi procese. Pašnekovas pasidžiaugė, kad visos trys seniūnijoje esančios Namišių, Manikūnų ir Kiemėnų bendruomenės veiklios ir iniciatyvios. Šiemet sausį Namišių bendruomenei vadovės vairą iš Aušros Šamelienės perėmė Laimutė Samulionienė. Manikūnų bendruomenei vadovauja seniūno pavaduotoja Justina Špokienė, Kiemėnų bendruomenei – Vitalija Velmunskienė. Bendruomenės, jų vadovai ir Namišių, Kiemėnų bei Manikūnų seniūnaičiai Antanas Petrošaitis, Donatas Šurna ir Vigintas Ilgutis yra didžiausi seniūno pagalbininkai.
Kiekvieną seniūnija turi savas kultūrinių renginių tradicijas. Namišiuose įleidusios šaknis Jurginės – pavasario žalumos šventė. Tad ir prieš trejus metus patvirtiname Namišių herbe šalia kitų simbolių pavaizduotas auksinis raktas reiškia žemės atrakinimą. Šiemet balandžio 26 d., per Jurginių šventę, be svečių iš Latvijos, Joniškio rajono ir Raubonių, koncertavo ir vietos folkloro kolektyvas „Gaspadoriai“. Viena aktyviausių jo dalyvių yra seniūnijos socialinio darbo organizatorė Ona Valauskienė. Neseniai „Gaspadoriams“ pradėjo vadovauti renginių vedėjas, režisierius Sigitas Paliulis.
Nebeliks nė vienos mokyklos
Džiugias permainas Namišių seniūnijoje, deja, temdo viena didžiausių visos Lietuvos bėdų – sparčiai blogėjanti demografinė padėtis. K. Valantonis prisiminė, kad jam pradėjus vadovauti seniūnijoje gyveno apie 1 tūkst. 200 žmonių. Dabar jų priskaičiuojama tik per 700. Pirmadienį lankantis seniūnijoje išgirdome džiugią naujieną – Namišiuose gyvenanti šeima susilaukė dvynių.
Paskutinius savo istorijos metus skaičiuoja Saločių Antano Poškos pagrindinei mokyklai priklausantis Namišių pradinio ugdymo skyrius. Tuo tarpu 2000-aisiais vaikai šurmuliavo ne tik Namišių pradinėje, bet ir Kiemėnų pagrindinėje mokykloje bei šiame kaime įsikūrusiame savaitiniame darželyje. Senokai nebeliko Namišių ir Kiemėnų paštų.
Namišiuose uždarius pradinę mokyklą, iš jos į seniūnijos administracinį pastatą bus perkelta biblioteka. Kaimo kultūros židinys įsikurs suremontuotose pirmojo aukšto patalpose, kur anksčiau veikė paštas. Pirmame aukšte jau kuris laikas veikia bendruomenės vaikų dienos užimtumo centras ir medicinos felčerinis punktas. Dar vienas bendruomenės vaikų dienos užimtumo centras veikia Kiemėnuose.
Seniūnijoje likusiosios trys parduotuvės – dvi Kiemėnuose ir viena Namišiuose. Į kaimus užsuka ir autoparduotuvės.
Nors Namišiai yra stiprių ūkininkų kraštas, tačiau išlenda viena kita socialinė problema. Tačiau jos nėra, kaip sakoma, akis badančios. Socialinio darbo organizatorė O. Valauskienė minėjo, kad seniūnijoje žinomos tik kelios socialinių įgūdžių neturinčios šeimos.
Tęsiasi draugystė su norvegais
Pirmaisiais seniūno K. Valantonio darbo metais užsimezgė Namišių seniūnijos draugystės ryšiai su norvegais, kurie tęsiasi iki šiol. Naujieji bičiuliai suskubo seniūnijai padovanoti autobusą. Jam visiškai nusidėvėjus, norvegai atvairavo kitą. Dovanotais autobusais ne tik seniūnijos gyventojai ir meno mėgėjų saviveiklos kolektyvai riedėdavo į ekskursijas, įvairius renginius. Vairuotojui išėjus į užtarnautą poilsį, autobuso nuspręsta atsisakyti.
Turbūt nėra nė vieno didesnio savivaldybės kaimo, kurio per kelis dešimtmečius su labdaros siuntomis nebūtų aplankiusi Pasvalio krašto garbės pilietė Inger Bekevik. Laukiama viešnia ji būdavo ir Namišių seniūnijoje. Fiordų šalyje ne kartą svečiavosi ir seniūnijos delegacijos. K. Valantonio iniciatyva, Norvegijoje taip pat lankėsi rajono seniūnijų vadovų delegacija. Ji pirmiausia domėjosi norvegų vietos valdžios vykdoma socialine politika.
Galva pramušta technika
Kęstutis Valantonis tuomečiame Joniškėlio žemės ūkio technikume įgijo techniko-mechaniko specialybę, o baigęs Žemės ūkio akademija tapo diplomuotu agronomu. „Žemės ūkis, įvairios mašinos, ypač senos… Nuo pat vaikystė traukė technika“, – taip savo pomėgius šypsodamasis apibūdino mūsų pašnekovas. Jis pažadėjo kitą kartą parodyti įsigytus kelis senus motociklus, mašinas.
Šiandien sidabrinę seniūno darbo sukaktį mininčiam Namišių seniūnui gyvenimo pilnatvę padeda kurti žmona Virginija, anūkai Ajus ir Aimis. Seniūno žmona dirba Saločių seniūnijoje žemės ūkio specialiste. Sūnus Laimis su šeima gyvena Pasvalyje. Abi dukros Dovilė ir Svajūnė – Vilniuje.
