Aidos GARASTAITĖS nuotr.
Lietuvoje vis daugiau verslininkų ryžtasi auginti žirgus. Žirgininkystės sektoriaus plėtra atspindi šalies ekonominį išsivystymą ir žmonių išprusimą. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia nuolatinės, kryptingos veiklos ir didelių investicijų. Žirgynuose gimusiems kumeliukams jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tenka dalyvauti vertinimuose. Juos atlieka ekspertų komisijos, ieškančios ne trūkumų, o geriausių žirgo savybių – patyrę profesionalai gali numatyti dar visai mažo kumeliuko ateitį.
Žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ žirgynas „Gintarinė pasaga“, įsikūręs Daičiūnų kaime, šiemet sulaukė ypatingo dėmesio – Lietuvos arklių augintojų asociacija žirgyno manieže surengė 2024 metais gimusių kumeliukų finalinį vertinimą. Vertinimuose dalyvavo 5 kumelaitės ir 8 eržiliukai iš visos Lietuvos. Net septyni atstovavo žemės ūkio bendrovei „Vaškai“. Renginį vedė asociacijos prezidentas Juozas Barisevičius.
„Asociacija turi savo selekcinę žirgų veislininkystės programą, pagal kurią sudaromi metiniai grafi – kai – pirminiai kumeliukų vertinimo etapai vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Prieauglio vertinimas yra orientacinis, tai tik pradžių pradžia, iki kol kumeliukas suaugs.
Šiemet finalinį etapą nuspręsta surengti sparčiai besiplečiančiame žirgyne „Gintarinė pasaga“, jis yra Lietuvos arklių augintojų asociacijos narys. Jauname žirgyne daug dėmesio skiriama visam veislinės žirgininkystės procesui“, – komentavo J. Barisevičius.
Pasvalys turi kuo didžiuotis
Vieninteliame Pasvalio rajono žirgyne auginama beveik pusšimtis žirgų. Žirgynui vadovaujanti veterinarė Digna Petkinytė neslėpė džiaugsmo, jog kumeliukų vertinimui buvo pasirinktas jų žirgynas. „Asociacijoje mes dar visai naujokai, į šį kolektyvą įsiliejome prieš ketverius metus. Kuriamės, statomės, žiemą turėsime dar vienas, naujas arklides, todėl asociacijos nariams įdomu su mumis susipažinti, apžiūrėti visą mūsų būsimą bazę. Kumeliukų vertinimuose pirmą kartą dalyvavome praėjusiais metais Vilniuje. Šiemet parodėme visus mūsų žirgyno kumeliukus, kadangi niekur nereikėjo jų vežti. Teliko tik kruopščiai pasiruošti. Prieš vertinimus reikia iššukuoti kumelių ir kumeliukų kailį, uodegą, karčius ir juos supinti. Naudojame šampūnus, kondicionierius bei nemažai kitų grožio priemonių. Rudą ar juodą žirgą konkursui paruošti gerokai lengviau nei širmą. Maskuodamas savo šviesią prigimtį, širmas visada bus linkęs atsigulti į purvyną. Tenka jį ilgai prausti ir naudoti specialias priemones. Pasiruošimui talkino nemaža komanda, tai savanorės mergaitės, kurios žirgyne jodinėja ir užsiiminėja su žirgais. Šukuoti, pinti žirgų karčius joms vienas malonumas, o vėliau pasididžiavimas išvesti į maniežą komisijos vertinimams“, – šypsosi žirgyno vadovė D. Petkinytė.
„Gintarinėje pasagoje“ šiemet liepą gimusi Lietuvos jojamųjų veislės kumelaitė Olivija buvo įvertinta trečiąja vieta. Kumelaičių kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Raimondos Švedavičienės žirgyno Klaipėdos rajone augintinė, eržiliukų vertinimuose pirmoji vieta atiteko Arvydo Kertenio iš Kaišiadorių rajono kumeliukui. Kiti tų pačių žirgų vertinimai vyks po trejų metų, kai jie bus užaugę.
Pasak D. Petkinytės, pagrindinis žirgyno tikslas yra žirgų veisimas ir sportinė žirgininkystė, papildomai užsiima edukacine veikla, moko jojimo, rengia stovyklas vaikams. Žirgai labiausiai domina pradinukus, jie šių didelių gyvūnų visai nebijo, vaikams dar negėda atvažiuoti į kaimą, arklidėse jiems dar nesmirda… Vaikai smalsūs, kartais nori pabandyti ir karvę pamelžti. Paaugliams vykti į arklides jau nebe prestižas. Edukacijose, ekskursijose po visą ūkį aktyviai dalyvauja ir suaugusieji. Didžiausias ūkio rūpestis – surasti patikimų darbininkų, kurie prižiūrėtų gardus, vedžiotų žirgus. Niekaip nepavyksta susiderinti su atsakingomis institucijomis dėl kelio ženklinimo – trūksta nuorodų į naująjį žirgyną ir įspėjamųjų ženklų apie kelio ruožą, kuriuo dažnai joja raiteliai ar vedami žirgai. Nedžiugina ir vairuotojų kultūra: pamatę žirgą su raiteliu, dažnai tyčia padidina greitį, jiems nerūpi, kad balne sėdi vaikas, o žirgas gali išsigąsti.
Pensionatai žirgams
Kumeliukų vertinimuose dalyvavęs Lietuvos arklių augintojų asociacijos narys Vilius Niauronis iš Šiaulių neslepia, jog žirgai daugeliui šios bendruomenės narių yra tapę tarsi antroji šeima. Jo žirgyno eržiliukas Pirėjus šiame konkurse laimėjo antrąją vietą.
„Su kumeliuku stengiamės užmegzti ryšį nuo pat pirmųjų jo gimimo valandų, žmogų jis turi priimti kaip savo mamą. Norint gyvūną socializuoti, tenka skirti daug dėmesio ir meilės. Žirgų pasitaiko įvairių, net ir turinčių įgimtų elgesio sutrikimų, autistų. Itin jautrios arklių kojos, todėl kantriai išglostome visų naujagimių kojytes – privalome juos prisijaukinti, kad nesispardytų ir nesikandžiotų kaustant kanopas, sutartume ateityje laukiančiose sportinėse rungtyse. Nuo mažens išugdytas žirgas žmogų laikys patikimu draugu. Sulaukęs trejų metų jis po truputį pradės pratintis prie balno, žmogaus svorio nešimo. Mokydami visada darome pertraukas, nekeldami streso duodame gyvūnui laiko apsiprasti, priimti naujas komandas. Jaunas kumeliukas visada bus šalia mamos ir instinktyviai kartos jos judesius ir elgesį. Jeigu mama bėgs per balą, kumeliukas seks iš paskos, jei sugalvos apeiti, jis padarys tą patį. Mums belieka atsirinkti protingą mamą, kad būtų kuo lengviau mokyti jos vaiką. Net ir paprasti dalykai kiekvieną dieną iš žirgų augintojų reikalauja daug išminties ir kantrybės. Žirgas dešimt metų mokosi, po to dešimt metų tarnauja žmogui, o vėliau išleidžiamas į pensiją. Vidutinis gyvenimo amžius – apie 30 metų, trukmę lemia priežiūra ir gyvenimo sąlygos – kuo mažiau arklidėse amoniako ir kuo daugiau gryno oro. Pasenusį mylimą žirgą karšina pats šeimininkas, tačiau tai nėra paprastas rūpestis. Tam yra specialūs pensionatai, kur žirgo senatvė prabėga oriai. Smarkiai pasiligoję ir kenčiantys gyvūnai užmigdomi“, – pasakojo šiaulietis verslininkas Vilius Niauronis, žirgininkyste susidomėjęs prieš keletą metų, kai reikėjo gelbėti apleistus ir suvargusius žirgus viename Šiaulių žirgyne.
Žirgus pakeis klonai?
Almutis Raila, buvęs ilgametis Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas, „Vilniaus žirgyno“ vadovas, važiavimo kinkiniais pasaulio čempionas, neslepia, jog žirgininkystė reikalauja didelių investicijų. Kumeliukų vertinimuose Daičiūnuose dalyvavo du „Vilniaus žirgyno“ eržiliukai, vienas iš jų laimėjo trečiąją vietą. Žirgyne šiuo metu auginama apie šimtą žirgų.
„Žirgas yra žmogaus kūrybos vaisius ir rezultatai ne visada būna džiuginantys. Tenka su tuo susitaikyti. Gerą žirgą gali sugadinti netinkamas raitelis. Žirgininkystė reikalauja didelių investicijų, kainuoja inventorius, geri pašarai, kokybiškos arklių gyvenimo sąlygos. Pasistatai arklidę, tada reikia galvoti apie maniežą, nes žirgai turi kasdien judėti, treniruotis ir kuo mažiau stovėti garduose. Būtina visa infrastruktūra ir tie poreikiai niekada nesibaigia. Kasdieniuose darbuose nemažai padeda savanoriaujantis jaunimas. Jie, kaip ir mes, susirgę žirgų liga, nebegali be jų gyventi. Ši veikla mums ir darbas, ir gyvenimo būdas. Žirgai – empatiški gyvūnai, jie visada pajus žmogaus blogą nuotaiką, susierzinimą, todėl tokios būsenos pas žirgą geriau neiti ir jo negąsdinti. Išsigandęs jis tampa agresyvus ir pavojingas. Žirgai turi gerą atmintį, kai kurie žmogaus padarytų klaidų neatleidžia visą gyvenimą. Vieni gyvūnai santūrūs ir baikštūs, kiti smalsūs, bendraujantys – nepatingės patikrinti pirkinių krepšių ar apuostinėti lauke kavą geriančio šeimininko stalą. Kiekvienas žirgas, kaip ir žmogus, su skirtingais charakterio bruožais ir besikeičiančiomis nuotaikomis“, – kalba patyręs žirgų augintojas A. Raila.
Jis atskleidė dar vieną įdomų faktą – pasaulyje kasmet klonuojama šimtai aukščiausios klasės sportinių žirgų, kumeliukai parduodami net už 250 tūkst. dolerių. Klonavimas gerokai pigesnis ir greitesnis būdas išauginti tokį žirgą, kokio nori. Klonai išvaizda ir sportiškumu būna panašūs į savo pirmtakus, tačiau neidentiški, ir nebūtinai pakartos jo laimėjimus. 2012 metais panaikintas draudimas dalyvauti olimpinėse žaidynėse su klonuotais žirgais. Pasak mūsų pašnekovo, Lietuvoje tokių žirgų dar nėra.
Žirgų sporte susiduriama su milžiniška konkurencija ir sunkiai nuspėjamais rezultatais. Šiais metais vykusiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse žiūrovai galėjo išvysti du žirginio sporto atstovus iš Lietuvos, dar viena lietuvė atstovavo Lenkijai. Tai pirmieji raiteliai olimpiečiai nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Į jas patekti nepaprastai sudėtinga. Žirgai – vieninteliai gyvūnai, dalyvaujantys olimpinėse žaidynėse.
