Laiškininkai prabilo apie skaudulius

Mūsų darbo krūviai neatitinka nustatytų darbo normatyvų. Mokėdami pensijas, darbo laiko grafikus visada viršijame dviem trim valandomis. Viršvalandžius dirbame nešiodami grynuosius pinigus ir, jei kas užpultų, darbdavys negarantuoja nei materialinės, nei moralinės žalos atlyginimo. Nuo 2014 metų buvo personalizuojamos pristatymo apylinkės. Jų apimtis padidėjo, o etatų sumažėjo. Netiksliai paskaičiuotas kilometražas, kadangi buvo normuojama sėdint prie kompiuterio, o važiuojant realiu pristatymo maršrutu, kilometrai nustatytų atstumų neatitinka. Darbe mes naudojame nuosavus automobilius. Bet mokamų transporto nuomos pinigų automobilio eksploatacijai neužtenka, nes važinėjame kaimo keliais ir keleliais. Laiko normatyvai vienam matavimo vienetui (konkrečiam veiksmui – red.) skaičiuojami sekundėmis. Tarkim, registruotą laišką, šaukimą į teismą reikia įteikti per 62 sekundes. Per šį laiką klientas turi pasirašyti, dviejose vietose įrašyti visą vardą ir pavardę. Vienai pensijai ar pašalpai išmokėti skirta 200 sekundžių. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos senjorams ir žmonėms su negalia, kurių nepaskubinsi. Dažnai ne minutę ir ne dvi tenka laukti už durų, kol senoliai jas atidaro. Mes privalome prekiauti komercinėmis prekėmis. Neįvykdžius lentelėje, kurią atsiunčia Panevėžio regiono valdžia, nurodytų tikslų, negauname kintamosios atlyginimo dalies. Peršasi išvada, kad mes, demokratinės Europos Sąjungos šalies piliečiai, esame sąmoningai išnaudojami savo darbdavio – AB „Lietuvos paštas“, – tokias savo bėdas kreipimesi į Seimo narį Antaną Matulą išdėstė Pasvalio rajono laiškininkai.

Įžvelgia nepagarbą žmogui

Panašias nerimo mintis parlamentarui išsakė ir Krinčino krašto bendruomenės pirmininkas, Krinčino seniūnaitis Petras Variakojis: „Jau 25-eri metai, kai atsikratėme sovietinio palikimo. Tačiau per tuos metus „Lietuvos paštas“ ne tik nepanaikino, bet netgi sustiprino sovietmečio vaizdą. Jį galima pamatyti Krinčino pašte. Seniūnijos pastate patalpas nuomojantis „Lietuvos paštas“ visiškai nesidomi savo darbuotojų kasdienybe, patalpų būkle, jų išvaizda. Už suplyšusio linoleumo kliūva kojos, išgverusios kėdės ir stalai. Pro susidėvėjusius langus ir išklerusias duris švilpia vėjai. Nesandarūs, surūdiję vamzdynai praleidžia vandenį. Tokios sąlygos nereprezentuoja pašto veiklos visuomenės akyse. Metų pabaigoje „Lietuvos paštas“ skelbia bendrą statistiką apie milijoninius pelnus, tik niekada nepraneša, kur tas pelnas naudojamas. Ši bendrovė sėkmingai perėmė perpardavinėtojų pareigas, versdama laiškanešius išnešioti ir siūlyti įvairiausias prekes. Dažni gyventojų nusiskundimai prašo sustabdyti tokias funkcijas, nes jos žemina laiškanešių orumą, neigiamai veikia pačių gyventojų savijautą. Laiškininkams už asmeninių automobilių nuomą ir kurą „Lietuvos paštas“ pagal sutartį išmoka nustatytą sumą. Tačiau valstybinė mokesčių inspekcija iš jos išskaičiuoja pajamų mokestį. Tad laiškininkas patiria nuostolį – netenka dalies kompensacijos ir dalį kuro jam tenka pirkti už savo pinigus. Be to, niekas neatsižvelgia, kokie prasti yra kaimo keliai, kiek kuro suryja jais riedantys automobiliai“. Anot Petro Variakojo, tokie ir panašūs dalykai atveria „Lietuvos pašto“ valdžios nepagarbą žmogaus orumui.

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį skaitykite 2015-05-14 „Darbe“.

Automobilių nuoma Vilniuje ir Kaune adcrent.com