Trylika sezonų Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) trukusi Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ vyrų krepšinio komandos istorija baigėsi. Pagrindiniam komandos rėmėjui – AB „Pieno žvaigždėms“ nusprendus ateinantį sezoną skirti tik 200 tūkst. eurų, tapo aišku, kad neįmanoma bus surinkti LKL nustatyto minimalaus biudžeto – 800 tūkst. eurų. Tad nuspręsta minėtą sumą skirti į Lietuvos rankinio lygą (LRL) grįžtančiai Pasvalio komandai, kurios žaidėjai vilkės „Pieno žvaigždžių“ logotipu paženklintus marškinėlius. Dar 100 tūkst. eurų 2024–2025 m. rankinio sezonui turėtų būti atseikėta iš Savivaldybės biudžeto.
Tokie sprendimai buvo priimti praėjusią savaitę net dvi dienas Savivaldybės rūmuose organizuotuose pasitarimuose. Seimo nario Antano Matulo iniciatyva trečiadienį atvyko rajono vadovai, krepšinio, rankinio atstovai ir keli Savivaldybės tarybos nariai. Tuo tarpu ketvirtadienį į mažąją posėdžių salę buvo kviečiami visi 25 Savivaldybės tarybos nariai: atvyko septyni, dar keturi pasitarime dalyvavo nuotoliniu būdu. Tokio formato susitikimą išvakarėse pasiūlė Savivaldybės tarybos narys Zenonas Zimkus.
Akcininkai prarado interesą
Praeitą trečiadienį vykusį susitikimą pradėjęs parlamentaras A. Matulas savo ilgą monologą pradėjo ekskursu į daugiau kaip dešimties metų istoriją. Jis priminė, kad AB „Pieno žvaigždžių“ apsisprendimas remti į LKL patekusią Pasvalio komandą tapo svarbiu argumentu prašant Vyriausybės finansinės paramos sporto arenai rekonstruoti. Darbai vyko sparčiai ir 2011 m. rudenį „Pieno žvaigdžių“ arenos atidarymo ceremoniją vainikavo rungtynės su Vilniaus „Lietuvos rytu“ (dabar – „Rytas“). Likimo ironija – šiemet gegužės 9 d. su sostinės „Ryto“ ekipa sužaistos, kaip dabar paaiškėjo, paskutinės rungtynės.
nuotr.
A. Matulas minėjo, kad jis ir komandos vadovas Arūnas Burkevičius labai stengėsi, jog mažas miestas turėtų aukšto lygio profesionalių krepšininkų ekipą. Anot parlamentaro, „Pieno žvaigždžių“ komanda tapo viena iš svarbiausių Pasvalio žinomumo ženklų. Kaip ir derlingos žemės bei naminis alus.
Kalbėdamas apie dalinį komandos finansavimą iš Savivaldybės biudžeto, Seimo narys apgailestavo, kad šis klausimas ne vienijo, o skaldė rajono politikus. Po aštrių ginčų parama būdavo skiriama tik konservatorių-krikščionių demokratų, koalicijos sąjungininkų ir kelių krepšiniui neabejingų opozicijos atstovų balsais. Kaip sektiną pavyzdį A. Matulas nurodė Prienų rajono Tarybą, kurioje krepšinio reikalai suvienydavo net ir aršiausius politinius oponentus. Tačiau vien šios Savivaldybės pastangų neužteko – šiek tiek už Pasvalį didesnio Suvalkijos miesto komanda iš LKL žemėlapio išnyko prieš kelerius metus, palikusi ilgą skolų šleifą.
LKL vadovybės keliami finansiniai reikalavimai komandoms kasmet didėjo. Kaip jau buvo minėta, naujam 2024–2025 m. sezonui klubai privalo pagrįsti bent 800 tūkst. eurų biudžetą. Susirinkusiuosius A. Matulas informavo, kad kartu su meru Gintautu Gegužinsku lankėsi pas „Pieno žvaigždžių“ vadovus. Iš jų išgirdo pažadą rajono sportui skirti ne daugiau 200 tūkst. eurų. Parlamentaras sakė, kad pagrindinius rėmėjus nuvylė prastas praėjusio sezono rezultatas – paskutinė vieta LKL čempionate faktiškai tapo bendrovės antireklama. „Aš esu kitos nuomonės – vis tiek „Pieno žvaigždžių“ pavadinimas skambėjo per tiesiogines rungtynių transliacijas, žiniasklaidoje“, – kalbėjo A. Matulas.
Žiniasklaidoje galima rasti informacijos apie rekordinį praėjusių metų „Pieno žvaigždžių“ pelną, tad iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pinigų turėtų užtekti ir krepšiniui. Klausantis Seimo nario A. Matulo, mero G. Gegužinsko ir komandos direktoriaus Arūno Burkevičiaus pasisakymų, susidarė įspūdis, kad vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo įmonių pagrindiniai akcininkai paprasčiausiai prarado susidomėjimą LKL žaidusia Pasvalio komanda. „Pieno žvaigždžių“ filialai veikia Pasvalyje, Panevėžyje, Kaune ir Mažeikiuose – miestuose, kurių komandos žaidžia LKL. Tad jos taip pat nori tam tikros pyrago dalies. Vieniems, pavyzdžiui, panevėžiečiams tai daryti sekasi geriau, kitų minėtų miestų klubai irgi tikisi teigiamų rezultatų.
Meras G. Gegužinskas pridūrė, kad „Pieno žvaigždžių“ akcininkai įvardino dar vieną daugiau nei perpus apkarpytos finansinės paramos priežastį – esą daug lėšų bendrovei reikia investicijoms į naujausias technologijas.
Kalbėdamas apie praėjusį krepšinio sezoną parlamentaras A. Matulas priminė, kad pats aktyviai ragino ne vien tik mūsų rajone registruotas verslo įmones finansiškai paremti „Pieno žvaigždžių“ krepšinio komandą. Tačiau rezultatai nebuvo džiuginantys – Seimo narys dažniausiai išgirsdavo diplomatinius pasiūlymus palaukti „geresnių laikų“. Už įvykdytus įsipareigojimus A. Matulas dėkojo UAB „Indritus“ vadovei Vidai Varnaitei ir UAB „Svalex“. Tačiau buvo ir tokių, kurie pasielgė negarbingai – liko skolingi už reklamą „Pieno žvaigždžių“ arenoje. Seimo narys A. Matulas ragino rajono politikus ir toliau rajono sportui kasmet skirti ne mažiau 200 tūkst. eurų. Jo nuomone, 100 tūkst. eurų reikėtų atseikėti į šalies vyrų rankinio elitą grįžtančiai Pasvalio komandai, o kitą sumos dalį paskirstyti kitoms sporto šakoms.
Nemato prasmės grįžti į žemesnę lygą
Pažadėję 2024–2025 m. sezonui 200 tūkst. eurų, AB „Pieno žvaigždžių“ vadovai išsakė rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus kam juos skirti. Vienas iš jų – grįžti į antrą pagal pajėgumą skandalų krečiamą Nacionalinę krepšinio lygą. Birželio pabaigoje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis komitetas nutraukė sutartį su čempionato organizatore – asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“. Visas pirmenybių organizatoriaus ir vykdytojo teises perėmė LKF. Nors antroje lygoje rungtyniausiančių komandų licencijavimas jau baigtas, tačiau iš LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno sulaukta žodinio patikinimo, kad Pasvalio komandai būtų padaryta išimtis.
Tačiau tokios vilionės didesnio susidomėjimo nesulaukė. Ne tik dėl psichologinių, emocinių dalykų. „Pasiteiravau, ar komandai laimėjus Nacionalinės krepšinio lygos čempionatą ir iškovojus kelialapį į LKL, „Pieno žvaigždžių“ bendrovė vėl solidžiai remtų, pavyzdžiui, kokiu milijonu eurų? Išgirdau neigiamą atsakymą. Tad kokia prasmė eiti į žemesnę lygą, žinant, kad nebus galimybių patekti į stipriausių šalies krepšinio komandų gretas?“ – svarstė A. Matulas. Be to, ir Savivaldybės taryba vargu ar skirtų porą šimtų tūkstančių eurų, kaip praėjusį sezoną. Jokio noro vadovauti į reputaciją susigadinusią krepšinio lygą siūlomai grįžti komandai nerodė ir jos vadovas Arūnas Burkevičius.
Žalia šviesa rankinio renesansui
„Man labiau patinka krepšinis, nes ne visas rankinio taisykles žinau“, – pusiau juokais, pusiau rimtai atviravo meras G. Gegužinskas. Nors ir būdamas prisiekęs krepšinio gerbėjas, rajono vadovas pripažino, kad, esant dabartinei situacijai, protingiausia ir logiškiausia pinigus skirti rankiniui. Tokios pat nuomonės buvo ir parlamentaras A. Matulas bei dauguma penktadienį į pasitarimą susirinkusių Savivaldybės tarybos narių. Vienas iš svarių argumentų – rankinis Pasvalyje turi gilias tradicijas ir, svarbiausia, – didelę žaidėjų rengimo „piramidę“. Pasvalio sporto mokykla turi net aštuonias įvairaus amžiaus rankininkų (berniukų ir mergaičių) grupes. Iš jų penkias Pasvalyje, dvi – Pumpėnuose ir vieną – Joniškėlyje. Keli buvę Sporto mokyklos auklėtiniai rungtyniauja LRL komandose.
„Pieno žvaigždžių“ siūlomi 200 tūkst. eurų ir dar 100 tūkst. eurų per sezoną Savivaldybės finansinė parama leistų suburti pajėgią Pasvalį reprezentuojančią rankinio komandą. Ji galėtų varžytis dėl aukščiausių vietų Lietuvos rankinio lygoje. Žinoma, ne 2024–2025 m. sezoną, nes patys geriausi rankininkai jau pasirašę sutartis su kitomis komandomis.
Rajono rankinio bendruomenei abiejuose susitikimuose atstovavo viešosios įstaigos statusą turinčio rankinio sporto klubo „Rankininkas“ vadovas Giedrius Simonaitis ir Pasvalio sporto mokyklos direktorės pavaduotojas Otilijus Titas.
Jie minėjo, kad telefonu kalbinti LRL valdybos nariai neprieštaravo, jog Pasvalio komanda po dešimties metų pertraukos grįžtų į šalies rankinio elitą, iš kurios pati pasitraukė. Penktadienį G. Simonaitis parodė susirinkime dalyvavusiems Savivaldybės tarybos nariams gautą LRL direktoriaus Tado Jansono raštą. Jame tvirtinama, kad LRL valdyba leidžia RSK „Rankininkas“ komandai dalyvauti 2024–2025 m. lygos čempionate. Kartu primenama, kad klubas privalo pateikti visus reikalingus dokumentus ir informaciją.
Kalbėdamas apie rankinio ateitį, G. Simonaitis akcentavo, kad Pasvalio komanda būtinai turi likti ir pirmoje lygoje. Tam, kad jauni žaidėjai įgytų patirties ir geriausi iš jų po kelerių metų galėtų žaisti LRL rungtyniaujančioje Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandoje.
Klubo vadovas įspėjo, kad po ilgos pertraukos sugrįžus į LRL, pirmą sezoną stebuklų tikėtis neverta. Juolab kad stipriai vėluojama. G. Simonaitis minėjo, kad prie naujai buriamos „Pieno žvaigždžių“ rankinio komandos vairo norėtų matyti Gintarą Paškevičių – buvusį Pasvalio sporto mokyklos auklėtinį, tarptautinės kategorijos rankinio teisėją, Lietuvos vyrų rankinio rinktinės vyriausiojo trenerio Gintaro Savukyno asistentą. Pirmą sezoną aukščiausioje lygoje vien pasvaliečių jėgomis neįmanoma bus išsiversti, tad skubiai teks ieškoti mažiausiai penkių aukšto meistriškumo rankininkų. Taigi, darbų – į valias.
Per abu pasitarimus G. Simonaitis ir O. Titas akcentavo svarbiausią dalyką – turi būti raštiška garantija, kad finansavimas nenutruks mažiausiai bent kelerius metus. Toks įsipareigojimas galėtų būti įformintas trišale AB „Pieno žvaigždės“, Savivaldybės ir RSK „Rankininkas“ sutartimi.
Nė vienas iš susirinkusių Savivaldybės tarybos narių kategoriškai neprieštaravo, kad finansinė parama atitektų vyrų rankinio komandai. Net Igoris Malinauskas entuziastingai pritarė šiai idėjai. Jo nuomone, iš Savivaldybės biudžeto skiriamos paramos dydis turėtų priklausyti nuo komandos pasiektų rezultatų.
