Daujėnų kultūros namų liaudiškos muzikos kapelai „Smiltelė“ – jau dešimt metų. Muzikantus ir dainininkus nuo pat pradžių buria Daujėnų skyriaus meno vadovas Modestas Samulėnas. Kūrybinį jubiliejų kolektyvas minėjo, kaip ir priklauso muzikantams, – koncertu. Dainomis daujieniečius sveikino draugai – visoje Lietuvoje žymios kapelos iš: Vilkaviškio („Vingis“), Kėdainių („Vilainiai“) ir Anykščių („Grieža“), bei Daujėnų (folkloro ansamblis „Verdene“). Beje, „Vilainių“ vadovo, kompozitoriaus Antano Mikalausko kurtas melodingas dainas labai pamėgusi atlikti ir „Smiltelė“. O „Verdenės“ vadovė Virgilija Jurkšaitienė muzikos yra mokiusi ir patį Modestą.
Šiandien „Smiltelę“ remia ir palaiko visas rajonas, kapela sėkmingai dalyvauja ir laimi respublikiniuose konkursuose, šventėse, aktyviai koncertuoja… O nuo ko viskas prasidėjo? Telefonu kalbintas vadovas prisiminė: „Vis pagrojinėdavome, susibūrė Daujėnų dainininkės. Jos, beje, ir patarė pasivadinti „Smiltele“ – juk mūsų krašte daug smėlio, karjerų, pušų. O „Smiltelė“ – to dalis. Pamažu augome – atsirado armonika, barškutis, būgnelis… Šiandien mūsų keturiolika, skamba net keturi klarnetai.“
Prieš dešimt metų Modestui buvo trisdešimt šešeri. Iš muzikantų šeimos kilęs vyras tada ėjo ieškojimų keliu. Labai patraukė kapelos žanras. „Norisi gražiai susigroti. Ieškome profesionalių, sudėtingesnių kapelinių kūrinių, aranžuočių. Muzikantui tai labai įdomu. O ir paskui paklausius garso įrašo, širdžiai malonu – ilgai repetavus, išgirsti gražų skambesį.“ Daujėnų kapelą giria ir profesionalai. „Duokim garo!“ prodiuseriai ir režisieriai nustebo – kur puikiai grojantis kolektyvas buvo anksčiau. „Mes kuklūs, dar nedrįsdavome“, – šypsojosi Modestas. Lapkričio dvyliktą „Smiltelė“ filmavosi LRT studijoje, o transliaciją galėsime išvysti jau netrukus.
Muzikuoti kapeloje traukia ne tik malonus skambesys, bet ir draugiška nuotaika. Tai – svarbiausias ingredientas recepto, kaip išlaikyti kolektyvą. „Nors būna ir pakilimų, ir nukritimų, mūsų komanda užaugo. Esame vieningi“, – džiaugiasi vadovas. Pavyksta išlaikyti ir amžiaus balansą – kapeloje savo vietą randa ir paaugliai, ir Modesto bendraamžiai, vyriausiai narei – šešiasdešimt. „Jaunimui retai patinka šis žanras, o ir muzikantų mažėja. Baigia muzikos mokyklą ir padeda instrumentą… Bet mes esame geras pavyzdys! Suviliojame (šypsosi). Norime išlaikyti kapelų tradiciją.“ Kartu muzikuoja jaunasis kolega Saulius Liukpetris (Girsūdų skyriaus meno vadovas), būgną mušą Modesto sūnus dešimtokas Tomas, šio bendraamžis Rokas Masilionis, klarnetu groja daujėnietis gimnazistas Artūras Jankauskas. Prieš stodamas į Lietuvos kariuomenę, muzikavo ir jo brolis Algirdas. Tačiau ryšys nenutrūksta ir su buvusiais „Smiltelės“ nariais. Štai Arnas Venclova, nors mokosi ir dalyvauja ansamblių veikloje Kaune, grįžta į svarbius gimtojo kolektyvo koncertus. Be to, prie „Smiltelės“ jungiasi ne tik Daujėnų krašto žmonės, bet ir pasvaliečiai.
Pats Modestas kilęs iš Girsūdų. Šiandien čia gyvena ir jo tėveliai Angelė bei Petras. Abu jie – savamoksliai muzikantai, akordeonu groja ir Pasvalio socialinių paslaugų centro, ir sūnaus ansamblyje Žilpamūšyje, palaiko „Smiltelę“. „Tėveliams labai patinka liaudiška muzika. Jie tikri fanatai – klauso, stebi, išgyvena už mūsų kapelą“, – pasakojo M. Samulėnas. Prisideda ir jo šeimos nariai – sūnus, žmona Vaiva su savo mama. Rūpinasi, kad tautiniai rūbai visada būtų kaip nauji, kad muzikantams nieko netrūktų, palaiko koncertuose…
Muzikinės tradicijos šeimoje tęsiasi. Baigęs Panevėžio konservatoriją, Modestas buria muzikantus Pasvalio rajone. „Baigiau Daujėnų mokyklą. Pažįstu mokytojus, krašto žmones, čia sutinku klasiokus…“ – sakė vadovas. Jam kurti savo krašte – mieliausia.