Išsiskyrė nuomonės dėl to, kaip apibūdinti padėtį Pasvalio poliklinikoje

Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (PASPC) lapkričio 12 dieną vyko Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko sušauktas posėdis. Siekta aptarti esamą finansinę situaciją minėtoje įstaigoje, jos perspektyvas ir problemas. Išsivystė audringa diskusija. Vėliau susisiekėme su posėdyje dalyvavusiais skirtingų barikadų pusių atstovais – Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nariu Igoriu Malinausku ir Pasvalio PASPC vyriausiuoju gydytoju Viliumi Povilioniu. Kiekvienas jų „Darbui“ išsakė savo poziciją – pastebėjimus, nusiskundimus ir siūlymus.

Ar Pasvalio finansai gali būti tvarkomi Turkijoje? 

Savivaldybės tarybos narys Igoris Malinauskas akcentavo problemą – jau dveji metai, kai Pasvalio PASPC vyr. finansininkė Regina Keršienė tvarko buhalteriją iš Turkijos, pridėdamas: „Taip dirbti negalima <…> Meras sukvietė susirinkimą, kad pakalbėtume apie finansinę situaciją poliklinikoje. O ji neturėjo nei duomenų, nei skaičių. Ir Seimo narys Antanas Matulas išlaikė solidumą, bet tapo griežtesnis jos atžvilgiu, kadangi nebuvo pasiruošusi. (R. Keršienė posėdyje dalyvavo gyvai. – aut. past.)“ Papildė, jog Keršienė turi 1,5 etato Pasvalio PASPC bei dar 0,5 – Biržų poliklinikoje. Tarybos nario žodžiais tariant, V. Povilionis „mėgino pasiaiškinti“, kad yra labai sunku, daug problemų, nėra šeimos gydytojų ir panašiai. 

Pats Pasvalio PASPC vyr. gydytojas, su juo kalbantis, visų pirma pabrėžė: „Nelabai buvo aiškiai suformuluota, ką iš mūsų tikimasi išgirsti. Supratau, kad iki galo ir nebuvau išklausytas. Daugiau klausėmės mes… Išgirdome iš piršto laužtų kaltinimų <…> Pasipylė nekorektiškų klausimų, į juos nelengva ką ir atsakyti“, – jis pripažino nelabai supratęs formuluotės. Juto puolimą, nelabai argumentuotus priekaištus, apsižodžiavimą, o kai kurie Savivaldybės nariai, V. Povilionio nuomone, nebuvo korektiški.

Į pastebėjimą apie R. Keršienės nuotolinį darbą V. Povilionis atsakė, jog specialistė savo pareigas atlieka puikiai: 

– Ji dirba per nuotolį, bet aš su ja sutariu – kalbamės, bendraujame. Ar prie vieno stalo, ar per atstumą. Čia nematau didelės problemos – jei reikėtų, R. Keršienė atvažiuotų, bet tiesioginio kontakto būtinybės nėra. Ir Seimo narys sakė – galbūt šiuo atžvilgiu esame per daug senoviški. Karantino metu ir Savivaldybė, ir buhalterija išleista dirbti nuotoliniu būdu. Tai nepakenkė, naudojamės moderniomis technologijomis ir bendraujame. Ne visada ir galėčiau atskirti, ar ji Turkijoje, ar Pasvalyje. R. Keršienė gera finansininkė, moka strateguoti, išmano ekonomisto darbą. O posėdžio klausimas buvo aptakus – apie įstaigos perspektyvas ir problemas. Formuluotė pateikta spontaniškai, vienu sakiniu. Nebuvo aišku, ką į tokį posėdį atsinešti, kaip pasiruošti. O jei būtų tinkami klausimai, tinkami būtų ir atsakymai. (Finansininkė per penkiolika minučių paruošė penkerių metų ataskaitą, – tad, gan greitai.) 

Diskutuota apie darbo atmosferą poliklinikoje 

Buvo paklausta, kodėl nesudaromos geros sąlygos, sveika atmosfera dirbti poliklinikoje (duotas pavyzdys – viena gydytoja, norėjusi išeiti iš darbo, buvo paniekinta – pakeista jos kabineto spyna ir uždrausta įeiti). Poliklinikos vadovas paaiškino: 

– Gydytojai baigti darbo niekas netrukdė. Tačiau situacija tokia: gydytoja išeina, o slaugytoja lieka dar savaitei. Ką ji veiks? Tai yra vieną penktadienį išleidome daktarę Maruškienę, atsisveikinome su ja. O kitą darbo dieną kabinete prie stalo sėdi pacientai. Nežinau, ar apie sveikatą ten buvo kalbama – padėtas pluoštas prisirašymo dokumentų, kuriuose žmonės pyškina. Dar neišėję iš įstaigos, jau prisirašo nežinia kur. Spyna buvo įdėta su mintimi, kad nevyktų prisirašymai – juk tai nėra visai korektiška, vyksta pacientų nutekinimas. Juk išėjus iš darbo ir atsisveikinus, reikėtų uždaryti duris ir neberinkti duomenų. 

I. Malinauskas įvardijo ir kitas su darbo sąlygomis susijusias spręstinas problemas. 

Viena jų – pasenusi kompiuterinė technika. Kompiuteriai netvarkomi, stringa, tad yra gaištamas laikas, per kurį būtų galima aptarnauti pacientą. Su tuo V. Povilionis sutinka, šią problemą pastebėjo ir Seimo narys. Į elektroninę sveikatos sistemą neinvestuojama, ji veikia prastai. Kompiuteriai minėtoje įstaigoje nėra seniai naudojami, yra ir juos prižiūrintis darbuotojas, tačiau programos – nacionalinės svarbos klausimas: šiuo metu nėra vienos priežiūros sistemos, tik daug pavienių firmų, kurios ne visada kokybiškai teikia paslaugas. 

Taip pat pastebėta, jog Pasvalio PASPC klientams tenka labai ilgai laukti priėmimo. Be to, personalo darbuotojai – pikti (esą juos spaudžia dirbti daug, o už tai tinkamai nemoka, atlyginimai vėluoja). Poliklinikos vadovas sureagavo: 

– Apie aptarnavimo kokybę vienareikšmiškai neatsakysiu. Bet turiu ir kitokių atgarsių – kiti džiaugiasi, dėkoja. Sakyčiau, kad nesame tokia įstaiga, į kurią būtų negera ateiti. Dar yra daug prisirašiusių pacientų. 

O mus paliekantys pacientai irgi skatina stengtis, temptis. Geriname ir registratūros darbą, atsirado daugiau telefonų darbuotojams. Pretenzijas, kurias išgirstame dėl paslaugų, be abejo, analizuojame. Bet vėlgi, geriau nebūtų kalbama apie orą, o konkrečiai – koks pacientas ko negavo. Tada galime į tai atsižvelgti. 

I. Malinauskas įvardijo ir nelogišką darbo vietų išplanavimą: pirmame aukšte dirba Pasvalio PASPC administracija – vyriausioji slaugos administratorė Irena Trinskienė, V. Povilionis, tuo tarpu pacientai, net turintys temperatūros, siunčiami aplinkui, per gatvę, į trečią aukštą. „Kodėl administracija sėdi pirmame aukšte, o laboratorijos, kur lankosi daugiausia pacientų, – trečiame aukšte? Ar ponai užlipti negali?“ – klausė jis. V. Povilionis paprieštaravo: „Administracija ir yra tokioje vietoje, kur pacientai lankosi mažiausiai. Manau, kad laboratorijos fligelis gerai išplanuotas, išvengiant grūsties ir prie rentgeno. Per lauką karščiuojantys pacientai kartais eina pasiimti tyrimų, nes pagal infekcijų kontrolės valdymą negalima maišyti srautų. Jiems skirtos ir izoliacinės patalpos. Įėjimų neturime daug, tad kai kuriems tenka eiti per lauką.“

Jau amžina tapusi problema – naujų specialistų trūkumas 

„Nežinau, ar tai teisybė, bet pasiekė informacija, kad pats V. Povilionis, dirbdamas 8 val. per dieną, spėja dirbti už penkis etatus: kaip poliklinikos vadovas, psichoterapeutas, apylinkės terapeutas ir koordinatorius Vidaus ligų skyriuje. Kaip jam užtenka tų 24 valandų per parą? <…> Kai tiek darbų, žmogus tikriausiai nebesuspėja atlikti savo pareigų kaip poliklinikos vadovas. Tad iš viso to ir išeina negražus bardakas…“ – jautrią problemą palietė Igoris Malinauskas. 

Pats Vilius Povilionis paneigė tokią informaciją: 

– Iš viso turiu pusantro etato: ketvirtį ligoninėje, poliklinikoje ir kaip įstaigos vadovas. Mano darbo diena pakankamai ilga, bet tikrai nesitęsia 24 valandas. Tačiau papildomi darbai (jie atsirado ne šiandien ir ne vakar) – ne papildomi etatai. Bet nemanau, kad nedirbu vadovo darbo, savo valandų netrumpinu, jos apibrėžtos, darbo grafikuose matyti, kur ir kada aš dirbu.

Kalbant apie gydytojų darbą, I. Malinauskas sakė asmeniškai palaikantis tokią programą, kad pas mus atvykstantys nauji daktarai gautų Savivaldybės palaikymą: 500 eurų komunaliniams mokesčiams, transporto, būsto išlaidoms padengti – kad tik į Pasvalį atvyktų naujų šeimos gydytojų. „Taryba pasiruošusi išklausyti naujų medicinos specialistų prašymus. O juk su kiekvienu išeinančiu šeimos gydytoju poliklinika dėl V. Povilionio vadovavimo stiliaus praranda tūkstančius pacientų per metus“. Bei pridėjo: 

– Reikia sudaryti ir geras darbo, ir buitines sąlygas, kad čia atvyktų specialistų. Jaunimą juk traukia didesni miestai, kur yra teatrų, restoranų ir viso kito. Mes taip pat kažkuo turime sudominti – kad nauji daktarai norėtų dirbti Pasvalyje.