Daugelis žmonių bijo odontologų – ši fobija yra oficialiai pripažįstama ir įrodyta moksliniais tyrimais. Tačiau Ingridai Lazickienei, gimusiai ir augusiai Pagojo II kaime, šalia Pasvalio, odontologija nuo pat vaikystės atrodė artima ir įdomi. Vizitai pas odontologus jos negąsdino – priešingai, visada pasisekdavo patekti pas rūpestingus ir profesionalius specialistus, kurie ne tik kokybiškai atlikdavo savo darbą, bet ir sudomindavo pačiu gydymo procesu. Mokykloje Ingridai puikiai sekėsi tikslieji mokslai, todėl dar mokydamasi jau tvirtai žinojo – jos kelias ves į odontologiją. Nors tėvai ją visuomet įsivaizdavo bankininke, Ingrida liko ištikima savo pašaukimui.
Ilgametę patirtį turinti burnos higienistė Ingrida Lazickienė šiuo metu dirba gydytojo odontologo Mindaugo Briedžio privačiame kabinete Pasvalyje.
– Dažnai jaunas žmogus nežino, kokias studijas pasirinkti, ilgai blaškosi ir ieško savęs, o tu nuo pat vaikystės save matei tik odontologijoje ir net nesvarstei kitų variantų. Kaip pavyko keliauti link šios svajonės išsipildymo?
– Visada svajojau studijuoti mediciną ir tapti dantų gydytoja, deja, gyvenimas kartais pakoreguoja net tvirčiausius planus. Likus metams iki mokyklos baigimo mano gyvenimą pakeitė netikėta tėvelio mirtis. Ši skaudi netektis privertė pergalvoti ateities pasirinkimus – šeimos palaikymas tapo svarbiausiu prioritetu. Nusprendžiau likti šalia savo artimųjų ir rinktis arčiau namų esančias studijas, kad galėčiau daugiau laiko ir dėmesio skirti mamai ir neįgaliai seseriai. Pasirinkau Panevėžio medicinos mokyklą, baigusi studijas tapau odontologo padėjėja.
Pirmojoje savo darbovietėje, Pasvalyje įsikūrusioje odontologijos klinikoje „Sidenta“, dirbau keturiolika metų. Per šį laiką sukaupiau vertingą profesinių žinių ir patirties bagažą. Esu itin dėkinga gydytojai odontologei Sigitai Kmitaitei-Macenienei, kuri tapo ne tik mano mokytoja – iš jos perėmiau didžiulę meilę savo darbui.
Man visada buvo labai įdomu stebėti visą gydymo procesą, todėl po kelerių metų nusprendžiau tęsti mokslus ir tapti burnos higieniste. Šis laikotarpis buvo vienas sudėtingiausių, tuo pat metu dirbau, mokiausi, sukūriau šeimą, gimė vaikai – sūnus Gustas ir dukra Goda. Buvo ir pervargimo, ir fizinio išsekimo, tačiau motyvacija ir įdomios studijos, ypač praktikos, padėjo viską įveikti. Pirmieji mano pacientai buvo šeimos nariai, vyras Vytautas, vaikai, giminaičiai – nors iš pradžių nebuvo lengva juos įtikinti burnos higienos svarba, dabar jie visi džiaugiasi sveikais dantimis.
– Šiame darbe itin artimas kontaktas su pacientu, su jo įtampa ir skausmo baime. Ar tenka žmogų nuraminti ir padrąsinti? Kas yra sunkiausia?
– Man visada patiko bendrauti su žmonėmis – burnos higienos procedūrų metu pokalbiai dažnai pakrypsta ne tik apie dantis, bet ir apie gyvenimo rūpesčius. Pacientai kartais atsiprašinėja, kad nespėjo kruopščiai išsivalyti dantų ar prieš apsilankymą užsimiršę užvalgė česnakų, tačiau man tai nesvarbu – visą dėmesį sutelkiu į gydymo procesą, o ne į pašalines smulkmenas. Kai kurie burnos higienos procedūros metu ima snausti, bet tokių mažuma, daugelis, vos atėję, iš karto paprašo nuskausminamųjų, nes labai bijo skausmo. Tokiais atvejais stengiuosi nuraminti ir paaiškinti, kad daugeliu atvejų procedūra nėra tokia skausminga, kaip jie įsivaizduoja. Nuskausminimo dažniausiai prireikia tik tiems, kurių dantų emalis itin jautrus, dantų kakleliai stipriai atsidengę ar dantys smarkiai nudilę. Dirbu ir su negalią turinčiais pacientais, nes visiems mums reikalinga profesionali burnos higiena ir sveiki dantys.
Vis dėlto pasitaiko ir skaudžių situacijų, kai suprantu, kad žmogui jau nebegalėsiu padėti – liga per toli pažengusi. Tokiais atvejais būna sunkiausia – reikia ne tik profesionaliai, bet ir jautriai paaiškinti, kad laiku nesikreipus, dabar reikės gerokai sudėtingesnio gydymo. Tuomet dažnai mintyse iškyla klausimas: kodėl taip ilgai delsėte? Liūdniausia, kai po sudėtingos procedūros pacientui paaiškini, jog būtina apsilankyti po metų, tačiau jis sugrįžta tik po penkerių. Tada viskas vėl prasideda nuo pradžių – laukia ilgas, kelių etapų valymo procesas. Deja, bet net ir patys odontologai ne visada pataria savo pacientams atlikti burnos higieną.
– Užtenka vos kelių minučių per dieną, kad išlaikytume gerą burnos sveikatą, kaip taisyklingai valytis dantis?
– Tinkama burnos higiena – tai ne tik dantų valymas šepetėliu. Ryte ir vakare reikėtų pradėti nuo dantų siūlo – tai trunka vos pusę minutės, bet padeda pašalinti maisto likučius ir bakterijas iš tarpdančių. Tuomet apie dvi minutes dantis reikia valyti sukamaisiais judesiais, nepamirštant pamasažuoti ir dantenų – tai pašalina bakterijas, kurios gali sukelti periodontitą. Baigiamasis etapas – tarpdančių šepetėlių naudojimas. Visa procedūra trunka vos dvi-tris minutes, tačiau ypač svarbu kruopščiausią valymą atlikti vakare, prieš miegą, kai nebeplanuojame valgyti, nes naktį burnoje suaktyvėja bakterijos. Taip pat vertėtų „susidraugauti“ ir su vieno danties – vadinamuoju solo šepetėliu. Deja, dauguma žmonių pradeda jį naudoti tik susidūrę su rimtomis burnos sveikatos problemomis, nors jis turėtų tapti puikia prevencine priemone.
Didžiausią žalą dantims sukelia rūkymas, saldumynai, saldūs gėrimai, bulvių traškučiai ir dažnas užkandžiavimas. Daugelis žmonių nė nesusimąsto, kad ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip dažnai tai darome, turi įtakos dantų sveikatai. Ypač svarbu tarp valgymų daryti bent dviejų trijų valandų pertraukas.
– Kaip išvengti didžiulės problemos, vaikų dantų ėduonies, vadinamo „buteliuko karieso“?
– Vis dažniau tenka susidurti su skaudžia realybe – vaikams išdygsta jau pažeisti, sugedę dantys. Viena pagrindinių to priežasčių – prekybos centruose pardavinėjami saldūs gėrimai, ypač sultys, kurios, nors ir atrodo nekaltos, dažnai siūlomos 3–4 mėnesių kūdikiams. Mamoms stengiamės paaiškinti, kad tokiame amžiuje vaikams svarbiausi gėrimai turėtų būti tik pienas ir vanduo. Ankstyvas ypač priekinių dantų kariesas vaikams sukelia ne tik skausmą ir sunkumus valgant, bet ir estetinį diskomfortą – vaikui gali būti gėda šypsotis.
Kai dantys labai pažeisti, taikant sedaciją odontologai deda laikinas karūnėles ant krūminių dantų. Mes, burnos higienistai, dantis dengiame silantais, tai labai svarbi profilaktikos dalis. Silantuoti dantukus reikia vos tik jiems išdygus, nes tada jie būna dar nevisai mineralizuoti, su silpnesniu emaliu. Kokybiškai sudėjus silantus ir nuolatos juos prižiūrint, galima apsaugoti dantų vageles nuo karieso ir išsaugoti juos iki nuolatinių dantų išdygimo.
Dar viena didelė problema – ne tik mitybos įpročiai, bet ir tėvų dėmesio trūkumas, vaikams nuo mažų dienų iki maždaug 10 metų būtina padėti valytis ir prižiūrėti dantis, nes patys jie neturi pakankamai įgūdžių ir kantrybės tai atlikti tinkamai.
– Burnos higieniste dirbi jau dvyliktus metus, kokios naujovės ateina į šią sritį, ar pastebi žmonių įpročių pokyčius?
– Prieš kelis dešimtmečius burnos higienisto specialybė dar nebuvo tokia populiari kaip šiandien – pacientų buvo nedaug, o daugelis apskritai nežinojo, kas yra profesionali burnos higiena ir kodėl ji reikalinga. Pradėjusi dirbti, nemažai laiko skyriau pacientų edukacijai – aiškinau procedūros esmę, naudą, ilgalaikį poveikį dantų ir dantenų sveikatai. Per tuos metus situacija gerokai pasikeitė – žmonės tapo kur kas sąmoningesni, daugiau dėmesio skiria burnos priežiūrai, supranta profesionalios ir individualios higienos svarbą. Sparčiai tobulėja ir priežiūros priemonės. Viena svarbiausių – tarpdančių šepetėliai, padedantys efektyviai kovoti su periodontitu. Higienisto pareiga – kiekvienam pacientui parinkti tinkamiausią jų dydį ir išmokyti taisyklingo naudojimo. Modernios priemonės – burnos irigatoriai, elektriniai garsiniai ir ultragarsiniai dantų šepetėliai šiandien užtikrina profesionalią dantų priežiūrą namuose.
– Kas šiame darbe labiausiai džiugina?
– Didžiausias mano darbo įvertinimas – su sveikais dantimis užauginta pacientų karta ir gražios jų šypsenos. Džiugu matyti, kai buvę maži vaikučiai sugrįžta jau tapę studentais. Toks ilgalaikis ryšys – neįkainojamas ir geriausiai įprasmina mano pasirinktą profesiją, nes aš labai tikiu tuo, ką darau. Padėjus žmonėms išspręsti jų problemas, dažnai džiaugiuosi labiau už juos pačius. Man nuoširdžiai rūpi kiekvieno paciento dantys ir savijauta, net sutikusi žmogų parduotuvėje pagalvoju, ar jis nuvyko pas mano rekomenduotą specialistą? Ar laikėsi mano patarimų? Aš prisimenu jų šypsenas, jų rūpesčius – net tada, kai jie patys jau būna tai seniai pamiršę.
Šis darbas man yra daug daugiau nei tik profesija. Nuolatiniame skubėjime linkiu kiekvienam – skirti daugiau laiko sau, pasirūpinti savo burnos higiena, kad galėtume kuo daugiau šypsotis ir savo šypsena džiuginti ne tik save, bet ir aplinkinius.
