Jau daugiau kaip mėnuo Pasvalio Svalios progimnazijai vadovauja Inesa Budzinskienė – gimusi ir augusi Pasvalyje, šią mokyklą pati baigusi, joje pradėjusi ir tęsianti savo pedagoginę karjerą.
Prieš susitinkant pokalbio su naująja direktore, teko girdėti kalbų, kad ji visus interesantus priimanti šypsodamasi. Iš tikro, geranoriška, šilta šypsena nuo progimnazijos vadovės veido nedingo visą, beveik valandą trukusį, pašnekesį. Iš karto sutarėme, kad kalbėsimės tik apie mokyklą, tiksliau, apie tai, kuo ji išsiskiria iš kitų rajono ugdymo įstaigų.
Svalios progimnazijos direktorė baigė tuometę Pasvalio pagrindinę mokyklą, kai jai vadovavo šviesaus atminimo Vladas Stokas. Vidurinio mokslo baigimo atestatą gavo Pasvalio 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla). Pašnekovė sakė, kad pedagoginę gyslelę jautė nuo pat vaikystės, tad nekilo abejonių, kokią profesiją rinktis. Tuomečiame Šiaulių universitete I. Budzinskienė baigė pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijas. Tačiau su pradinukais dirbti neteko. Taip jau sutapo, kad tuo laikmečiu mokyklose prancūzų kalbą gana sparčiai keitė anglų kalba. Dar studijuodama šią populiarėjančią kalbą Vilniaus pedagoginiame universitete, 2000-aisiais I. Budzinskienė Svalios mokykloje pradėjo mokyti anglų kaip pirmosios užsienio kalbos. Vėliau ji studijavo ir baigė švietimo vadybos studijas.
Nuo 2011-ųjų iki praėjusių metų vasario 1 d. I. Budzinskienė dirbo direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Gitanai Kruopienei tapus Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktore, pavaduotoja daugiau kaip metus laikinai vadovavo progimnazijai. Pašnekovė atvirai kalbėjo, kad dalyvauti konkurse direktoriaus vietai užimti pirmiausia paskatino didelis progimnazijos bendruomenės – mokytojų ir tėvų – palaikymas. Kalbėdama apie kolektyvą, direktorė džiaugėsi jo susitelkimu ir geru mikroklimatu. Taip yra todėl, kad dauguma pedagogų dirba visu krūviu.
Laimėjusi konkursą, didelę pedagoginio darbo patirtį turinti pasvalietė vienintelės rajono progimnazijos direktore oficialiai tapo vasario 20-ąją. Aštuntąja vadove šios ugdymo įstaigos istorijoje nuo 1940-ųjų, kuomet baigtas statyti naujas mokyklos pastatas buvusios miesto turgavietės teritorijoje.
Ugdo ir aplinka
Užlipę į Svalios progimnazijos antro aukšto koridorių, iš karto pastebime dailiais piešiniais papuoštą sieną su užrašytomis ne tik šią mokyklą baigusių žymių kraštiečių pavardėmis. Svalios progimnazija didžiuojasi savo žymiais auklėtiniais – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, poetu Vladu Braziūnu, poetu Tomu Taškausku, pramogų verslo įžymybe Jonu Nainiu (DJ Jovanis), Klaipėdos universitete žurnalistiką studijuojančia jaunąja rašytoja Klaudija Audickaite ir kitomis spėjusiomis išgarsėti asmenybėmis.
Direktorė paaiškino, kad sienos tapyba – tai vienos „Tūkstantmečio mokyklų programos I“ sudėtinių dalių – meninio ugdymo projekto rezultatas. Per žiemos atostogas vasario mėnesį į progimnaziją buvo atvykęs žinomas gatvės menininkas Pijus Čeikauskas, geriau žinomas pseudonimu Pidžinas – miesto balandis. Išklausęs šeimininkų pageidavimus, Pidžinas sukūrė tapybos eskizus. Juos ant sienos perkėlė progimnazijos auklėtiniai ir mokytojai. Net ir ne gatvės meno žinovui matyti, kad siena tapyta su dideliu polėkiu ir kūrybiniu entuziazmu.
Užpernai į Svalios progimnaziją atvykusi garsi dailininkė Sigutė Ach su mokiniais ir mokytojais ištapė sieną pirmajame aukšte.
Pernai prieš Kalėdas pasvaliečius ir miesto svečius žavėjo šviečiantis takas į progimnaziją. Šią šventinę instaliaciją sumąstė ir sukūrė progimnazijos auklėtinių tėveliai.
Svalios veidas – tradicijos dera su modernybe
Kuo gi be gražios, estetiškais skoningos aplinkos Svalios progimnazija dar didžiuojasi? Kitais žodžiais tariant, kokias kitas „vizitines korteles“ ji dar turi? Jas besišypsanti direktorė I. Budzinskienė traukė vieną po kitos.
Progimnazija turi gilias gamtosauginės veiklos tradicijas – dalyvaudama gamtosauginių mokyklų konkurse pelno Žaliąją vėliavą ir atitinkamą sertifikatą. Progimnazijos auklėtiniams nebereikia ilgai aiškinti, kodėl ir kaip reikia rūšiuoti atliekas, kaip vyksta jų perdirbimas. Dabar mokykloje vyksta akcija „Iškeisk depozitą į knygą“. Gamtosauginiam ugdymui tarnauja vidiniame kieme esantis vaistažolių darželis. Jo priežiūra rūpinasi mokytoja Diana Strakšienė. Yra ir vadinamasis „vabzdžių viešbutis“, kurį prižiūri mokytojas Svajūnas Bytautas. „Džiaugiamės pernai gavę Darnios mokyklos auksinį diplomą“, – pasakojo direktorė. Svalios progimnazija taip pat priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui.
Jau daug metų veikia Maironiečių organizacija. Jai vadovauja lietuvių kalbos mokytoja Vida Virbickienė ir tikybos mokytoja Dalia Balčiūnienė. Tautos atgimimo dainiaus dvasia progimnazijoje skleidžiasi poetų ir rašytojų kūrybai skirtais renginiais bei savanoryste. Ypač glaudūs maironiečių ryšiai su Paramos šeimai centro socialinės globos padaliniu (buv. „Vilties“ užimtumo centras – aut.). Šiemet paskutiniąją kovo dieną jaunieji maironiečiai aplankė rašytojo Kazio Sajos gimtinę – Skėrių kaimą.
Klausantis direktorės pasakojimų apie įvairias veiklas, tenka sutikti, kad progimnazijos filosofijai aibūdinti pasirinkti graikų išminčiaus Aristotelio žodžiai „Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami“ yra taiklūs.
Kalbėdama apie progimnazijos dalyvavimą „Tūkstantmečio mokyklų programoje I“, direktorė I. Budzinskienė pasidžiaugė prie mokyklos pastatyta modernia Gamtos, elektronikos ir konstravimo (GEK) laboratorija. Joje užsiėmimai rengiami ir Vaškų gimnazijos, Saločių Antano Poškos pagrindinės, Pasvalio „Riešuto“ ir kitų mokyklų mokiniams. Pagal tą pačią programą, sujungus du kabinetus, sukurta Saviraiškos erdvė. Minėtos programos naudą jaučia ir pedagogai, dalyvaudami įvairiuose seminaruose, mokymuose.
Išvardijusi tai, kuo Svalia didžiuojasi užklasinėje veikloje, direktorė akcentavo ugdymo kokybės svarbą. Net ir labiausiai iščiustyta aplinka neprivilios mokinių, jei bus prasti mokymo rezultatai. Juolab kad kalbos apie tai tarp tėvų ypač greitai sklinda.
Šiais mokslo metais Svalios progimnazijos 1–8 klasėse ir jai priklausančiame Krinčino skyriuje mokosi per 400 mokinių. Vasario pradžioje, prasidėjus pirmokų priėmimui, jų klasės Svalioje tuoj pat buvo sukomplektuotos.
Mokykla tapo kur kas laisvesnė
„Dabar vaikai kur kas laisvesni, drąsesni, tad jų bendravimas su mokytojais labai skiriasi“, – kalbėjo direktorė I. Budzinskienė, paklausta apie jos mokyklinių laikų ir šio laikmečio mokyklos esminius skirtumus, nekalbant apie mokymo turinį. Prisimindama Pasvalio pagrindinėje mokykloje praleistus mokslo metus nuo pirmos iki devintos klasės, mūsų pašnekovė (tada – Inesa Jurgaitytė) sakė, kad tais laikais niekas nedrįsdavo klausinėti mokytojų su mokslu nesusijusių dalykų. Juolab kartu pasijuokti iš komiškų situacijų. Nors uniformas mokiniai ir dabar dėvi, tačiau pasakojimai apie priverstinius vaikščiojimus koridoriuose per pertraukas jiems veikiau asocijuojasi su matytais vaizdais iš filmų apie kalinių gyvenimą.
Svalios progimnazijos vadovė I. Budzinskienė, dalindamasi mintimis apie mokinių ir mokytojų bendravimą, akcentavo, kad jokiu būdu negalima peržengti ribos, už kurios prasideda familiarumas. Tada bet kokie mokinių pagarbos ženklai mokytojui byra kaip kortų nameliai. „O jūs pati labai griežta esate?“ – smalsaujame direktorės. „Nežinau, tačiau reikli tai tikrai“, – šypsodamasi taria pašnekovė.
Svalios progimnazija turi dar vieną gražią tradiciją – renkamas mėnesio mokinys. Nebūtinai pasižymėjęs vien tik gerais pažymiais. Stengiamasi pastebėti artistiškiausią, sportiškiausią, mažiausiai pamokų praleidusį ir kitaip pasižymėjusį mokinį. Per klasės valandėles galimus nominantus siūlo mokiniai. Mėnesio mokiniai skelbiami progimnazijos internetinėje svetainėje, o mokslo metų pabaigoje apdovanojami padėkos raštais. Anot direktorės, svarbu pastebėti iš pirmo žvilgsnio net ir nedidelius pozityvius auklėtinių žingsnius. Tokios priemonės padeda telkti bendruomenę.
Be abejo, Svalios progimnazija nėra uždaryta kažkokiame krištolo apvalkale – ji, kaip ir visos mokyklos, turi tų pačių problemų. Viena iš jų – patyčių apraiškos, ypač elektroninėje erdvėje. Direktorė I. Budzinskienė įsitikinusi, kad tik kalbantis su mokiniais, tėvais, mokytojais galima šią ir kitas problemas spręsti. Žinoma, greitų rezultatų ne visada galima tikėtis. Didelę pedagoginio darbo turinčios pašnekovės nuomone, kito kelio nėra. Į pagalbą kartais tenka kviesti ir psichologą. Šios profesijos atstovą progimnazijos direktorė tuoj pat įdarbintų.
Pokalbio pabaigoje direktorė nenutylėjo ir didelio progimnazijos skaudulio – stadiono. Iš kadaise geriausio rajone sporto aikštyno su tribūna dabar telikęs tik jo apgailėtinas šešėlis. I. Budzinskienė minėjo, kad vilčių teikia Savivaldybės pastangos stadioną sutvarkyti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Tai patvirtino ir Savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir plėtros skyriaus statybos inžinierius Audrius Vičas. Jis viliasi, kad Svalios progimnazijos stadiono rekonstrukciją turėtų prasidėti kitąmet.
