Kviečia pasinaudoti Modernizavimo fondo lėšomis Jau kuris laikas nebematyti pastoliuose skendinčių Pasvalio daugiabučių namų. Prieš gerą dešimtmetį mieste kilęs daugiabučių renovacijos bumas jau seniai išsikvėpęs. Pasidomėti, kodėl taip įvyko, paskatino dar gruodžio pradžioje internetinėje erdvėje pasirodęs Lietuvos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pranešimas apie Europos investicijų banko (EIB) skirtą 165 mln. eurų paramą daugiabučių namų renovacijai iš Modernizavimo fondo. APVA tikisi sulaukti 500–600 paraiškų ir bus galima atnaujinti 450–600 daugiabučių namų.
Paraiškos priimamos be konkurso, kol bus išnaudos visos Modernizavimo fondo skirtos lėšos arba iki šių metų spalio 1 d. Paraiškos, kurioms nebeužteks minėtos pinigų sumos, bus įtrauktos į rezervinį sąrašą.
Kvietime pasinaudoti Modernizavimo fondo lėšomis išvardintos ir pagrindinės sąlygos: atnaujinus daugiabutį namą, jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energetinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 proc. Renovuojamas daugiabutis turi būti pastatytas iki 1993 metų.
Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Laima Bernatavičienė sakė, jog kol kas negavo informacijos, kad kurio nors daugiabučio namo gyventojai būtų pareiškę imtis iniciatyvos dalyvauti minėtoje programoje.
APVA Pasvalio rajoną nustūmė į autsaiderių grupę
Žvilgtelėjus į Lietuvos daugiabučių namų renovacijos žemėlapį https://renomap.apva.lt matyti, kad pagal APVA daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą šalyje renovuota tik 13,8 proc. daugiabučių namų (4 074). Dar 1 237 yra atnaujinami. Tuo tarpu nerenovuotų daugiabučių visoje šalyje priskaičiuojama per 34 tūkst.
Žemėlapyje aiškiai matyti, kad daugiabučių namų renovacijos proceso vienvaldės lyderės laurai atitenka Birštono savivaldybei. Kurorte šiuolaikiniu, šilumą taupančiu rūbu padengta net 63 proc. (45 namai) visų daugiabučių. Į prizininkų gretas patenka ir kiti du kurortai Palanga (49 proc.) bei Druskininkai (43 proc.).
Tuo tarpu Pasvalio rajonas yra autsaiderių grupėje – renovuota tik 3 proc. daugiabučių. Tad pagal šį rodiklį „konkuruojame“ su Vilniaus rajonu (3 proc.), Visagino (2 proc.), Kazlų Rūdos (2 proc.), Nidos (1 proc.) ir Pagėgių savivaldybėmis. Pastarojoje pagal minėtą programą iki šiol neatnaujintas nė vienas daugiabutis namas.
Daugiabučių namų renovacijos tempais ir mastais kaimynai mus lenkia kelis kartus. Biržų rajone jau atnaujinta 24 proc. daugiabučių namų, Panevėžio – 13 proc., Pakruojo – 15, Kupiškio – 24 proc. Visose kaimyninėse savivaldybėse namų atnaujinimo procesas tęsiasi ir dabar. Pavyzdžiui, Biržuose šiuo metu renovuojama 10 daugiabučių namų, o mūsų rajono Savivaldybėje – nei vieno.
Klaidinanti statistika
Tad pokalbį su Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausiąja specialiste L. Bernatavičiene pradėjome nuo APVA statistinių duomenų apie daugiabučių namų renovaciją. Pašnekovės pateikti duomenys skiriasi nuo renovacijos žemėlapyje nurodytų.
Vyriausioji specialistė minėjo, kad mūsų rajone yra per 400 daugiabučių namų. Primename, kad daugiabučiu laikomas mažiausiai tris butus turintis namas. Daugiausia daugiabučių namų – 170 – pastatyta Pasvalyje. Iš jų – 40 penkiaaukščių, 20 – keturių aukštų, 10 – trijų ir po 50 – dviejų ir vieno aukštų.
Rajone registruota apie 80 daugiabučių namų savininkų bendrijų, jungtinės veiklos sutartis sudarę apie 250 namų ir apie 80 daugiabučių priežiūra rūpinasi paskirtas administratorius.
L. Bernatavičienė pateiktais statistiniais duomenimis, mūsų rajone atnaujinti 29 daugiabučiai namai. Tai sudaro 7,25 proc. nuo visų rajono daugiabučių. „Dešimt namų atnaujinta būsto savininkų iniciatyva, tiek pat – pagal Vidaus reikalų ministerijos administruotą programą 2007–2013 metais“, – toliau aiškino L. Bernatavičienė. Pastaroji programa vadinosi „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“. Šalies Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu, visos minėtai programai skirtos lėšos atiteko vadinamosioms probleminėms teritorijoms. Į jas pateko ir Pasvalys, tad iki 2014-ųjų mieste tęsėsi daugiabučių namų renovacijos bumas. Juolab kad buvo ypač palankios projektų finansavimo sąlygos. Tuomet net 80 proc. daugiabučių namų renovacijos sąmatos padengta programos lėšomis.
Atidžiau panagrinėjus daugiabučių namų renovacijos istoriją, paaiškėjo, kad skelbdama statistinius duomenis minėtame žemėlapyje APVA į atnaujintų daugiabučių sąrašą neįtraukė pagal Vidaus reikalų ministerijos administruotą programą ir būstų savininkų iniciatyva renovuotų daugiabučių namų. Nors Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Laima Bernatavičienė mūsų rajone renovuotų daugiabučių namų procentinę išraišką kilstelėjo nuo APVA skelbiamų 3 iki 7,25 proc., tačiau Pasvalys ir toliau lieka atsiliekančiųjų grupėje.
Kol kas nėra didesnio stimulo
„Palyginkit Biržų ir Pasvalio miestų šildymo kainas ir suprasit, kodėl Pasvalyje mažai renovuota daugiabučių. Šilumos kaina Pasvalyje beveik dvigubai mažesnė nei Biržuose, todėl gyventojai ir neskuba domėtis renovacijos projektais“, – aiškino UAB „Pasvalio butų ūkis“ direktorius, biržietis Vytas Jareckas, paklaustas, kodėl mūsų mieste daugiabučių namų renovacija praktiškai sustojusi. Kita priežastimi direktorius įvardino kasmet didėjančius renovacijos kaštus. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė paskutinį renovuotą aštuonių butų namą Joniškėlyje, Vytauto g. 11. Šio namo vieno buto atnaujinimo sąnaudos greičiausiai viršijo jo rinkos kainą. Pagal šį renovacijos projektą gyventojai turėjo padengti apie trečdalį jo vertės.
Kol kas nėra požymių, kad mūsų rajone daugiabučių namų renovacijos traukinys vėl pajudėtų. Nors Savivaldybės taryba yra paskyrusi Pasvalio butų ūkį daugiabučių namų renovacijos administratoriumi, tačiau gyventojų nepriversi pakeisti neigiamos nuomonės. Pasvalio butų ūkio direktorius V. Jareckas dalyvauja daugiabučių namų gyventojų susirinkimuose ir pastebi, kad iš jų tik ketvirtadalis ar trečdalis pageidauja renovacijos. Skeptiškiausiai namo atnaujinimo galimybę vertina garbaus amžiaus gyventojai bei gaunantieji socialines pašalpas. Susidomėjimo renovacija neskatina ir dabartinė kompensacijų už šildymą tvarka. Be to, paaiškėjus, kad kuris nors namo gyventojas yra prasiskolinęs bankui, kalbas apie namo atnaujinimą taip pat tenka atidėti.
Butų ūkio vadovas pastebėjo, kad dabar daugiabučių namų gyventojai savo jėgomis stengiasi stogus ir vamzdynus suremontuoti, samdydami ne įmones, o šia veikla užsiimančius asmenis. Dėl paslaugų kainų skirtumo. V. Jarecko nuomone, daugiabučių namų spartesnį atnaujinimą paskatintų nebent šalies Vyriausybės priimti atitinkami sprendimai.
Renovacija būtų gerai, bet…
Pakalbinome porą daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų, kurie gyvena neatnaujintuose namuose. Darius Grybė jau vienuolika metų vadovauja bendrijai „Stogas“, vienijančiai Pasvalio Gėlių g. 5B namo gyventojus. Penkių aukštų 35 butų namas baigtas statyti 1993 metais. Bendrijos vadovas sakė, kad pačiame daugiabučių namų renovacijos Pasvalyje įkarštyje siūlė gyventojams pagalvoti apie galimybę pastatą modernizuoti. „Tą kartą gyventojai vienbalsiai nubalsavo prieš. Todėl, kad namas yra apšiltintas stiklo vata ir kol kas nėra didelio poreikio imtis kažkokių pertvarkymų. Tuo ir pasibaigė svarstymai apie renovaciją“, – kalbėjo D. Grybė. Gyventojai, kad ir lengvatinėmis sąlygomis, nenori iš bankų imti paskolų. Bendrijos vadovas sakė, kad pats asmeniškai norėtų, jog namas būtų atnaujintas ir įgautų šiuolaikiško modernaus gyvenamojo pastato vaizdą.
D. Grybė su šeima gyvena 65 kv. m trijų kambarių bute. Už šildymą, „gyvatuką“ ir karštą vandenį per pirmą kalendorinės žiemos mėnesį, kuris labiau priminė gilų rudenį, Darius sumokėjo apie 84 eurus. Iš jų už šildymą – apie 55 eurus. Taigi, anot pašnekovo, namas nepriklauso brangiųjų grupei. Bendrija „Stogas“ pati rūpinasi namo priežiūra, o į šalia įsikūrusį Pasvalio butų ūkį kreipiasi tik dėl porą kartų per metus privalomosios namo techninės apžiūros.
Kur kas dažniau su Pasvalio butų ūkiu bendradarbiauja Taikos g. 8 daugiabučio namo savininkų bendrija, kuriai vadovauja buvęs ilgametis Pasvalio apylinkių seniūnas Stanislovas Triaba. Jis pirmiausia pasidžiaugė, kad Pasvalio butų ūkis puikiai atlieka namo administratoriaus pareigas ir kainos už šias paslaugas „nesikandžioja“.
Penkių aukštų 30 butų namas Taikos g. 8 iškilo 1989 metais. Bendrijos vadovo S. Triabos nuomone, pirmiausia reikėtų namo šildymo sistemos renovacijos. Nes yra besiskundžiančiųjų, kad viename ar kitame bute prastai šyla radiatoriai. Anot pašnekovo, galima ir kita alternatyva – kompleksinis viso namo atnaujinimas. Be abejo, sprendimas priklausys nuo namo daugumos gyventojų valios.
